kaip.tik.ten del.icio.us Siaurukas, Anykščiai ir lokomotyvas su trim vagonais iki Panevėžio

2010.04.12, 22:40

 Kritinei masei susirinkus bet koks ramus pasivažinėjimas būtinai pavirs į šiknąsopį (iš nemokslinių empirinių tyrimų).

Na bet nuo pradžių. Sumastėm kartą pasivažinėt tykiai ramiai, pasikultūrint, lietuvišką siauruką pamatyt ir dviračius pavėžint :)

 

susitarėm susitikt šeštadienį ryte, kaip Einorui, tai labai vėlai - 7.15 (sensta matyt mūsų vyturėlis :D)

 

 

Vieni atvyko anksčiau ir dar spėjo rytinę mankštą pašilaičiuose padaryt, kiti kaip supratau mankštinosi padangą klijuodami :) na bet sėkmingai supakavę dviračius išdūmėm Panevėžio kryptimi

Pakeliui dar susirinkom bendražygius iš Jonavos, o Panevėžy prisijungė ir kauniečių ekipažas.

teko gerokai palakstyt, kol radom laisvų vietų, nors bilietai buvo rezervuoti. ir apskritai siaurukas labai smarkiai nuvylė grynai dėl organizuotumo ir tvarkos stygiaus. Pinigus ima, tačiau teigiamu įvaizdžiu nesirūpina visai. mol turi būt laimingas 2val dardėdamas antikvarine seniena ir klausydamas tokio pat amžiaus senioko su ruporu. Ai dar mums baisiai pasisekė, nes prisijungė kažkokia matyt baisiai įžymi žmogysta, kurios pristatymui užteko tik vardo ir pavardės. O kas jis per vienas matyt mes jau pradinėse klasėse turėjom žinot. whatsoever.

 Nors ir buvom išskirstyti per vagonus netrukus dauguma susibėgom į vieną darinį. pasidarė kiek linksmiau, nei geziukų kompanijoje, kurie matyt turėjo savų linksminimosi būdų (pvz klausyt kiekvienas savo bumčiko per visą vagoną). Siauruku nė už ką nevažiuočiau karštą vasaros dieną, nes jei dabar buvo tvanku ir trūko šviežio oro, galiu tik įsivaizduot, kaip būna, kai lauke tarkim +28. Ir dar smirdėjo deginamu mazutu. Užtat teko ieškoti linksmybių už vagono ribų. Ir radom. karuselę.

deja netrukus linksmybės baigėsi :( gavom barti nuo gražiai besišypsančios traukinio palydovės

išgėręs skanios angliškos arbatos (mmm... ačiū Renatai) grįžau atgal kur su Adrijom pradėjom diskusiją ar yra šalia bėgių takelis tinkamas dviračiam ar ne. Pas jį Focusas,hybridas 28 colių ratais, pas mane MTB 26. Požiūrio kampo skirtumas į tuos pačius dalykus akivaizdus :D

 

Anykščių geležinkelio stotis. pagaliau!

kraunam dvirkas lauk, taisom, kas pagedo

na o paskui tykiai ir ramiai, nes teko Dianai parodyt kaip pasikeitė dviračiai nuo tų laikų, kai jie vadinosi "Aist", "minsk" "ereliukas" ar "kregždutė" :D šiek tiek keista buvo matyt savo treką moteriškose rankose :D

vat taip tykiai ramiai numynėm ir prie atodangos (kur trekas trumpam vėl buvo papuolęs į mano rankas - nuo skardžio bulium leistis nesirįžau) ir į arklių muziejų numynėm. Ten ir susirinko mūsų šauni kompanija gyvo alaus paragaut ir pietūs pavalgyti (kaip paaiškėjo vėliau pietūs labai labai pravertė. būčiau žinojęs kas laukia...). Vėliau kompanija pasiskirstė pagal pomėgius ir sveikatos kiekį - kas tiesiai į laimės žiburį, o kas per pelkynus, akmenynus. Netgi basom kojom(matyt dviratį purvint gaila buvo :D )

Į laimės žiburį užkopė visi. Kas nuosavom kojom, kas su dviračiais (užvažiavusių iki viršaus berods nebuvo, bet bandžiusių kaip minimum du :D) dar šiek tiek asfalto ir vėlgi tas pats siaurukas. Sėdžiu ant kažkada buvusio fontano, kažkada balto ir kažkur giliai jaučiu, kad na nekeliaus mano trekas atgal tarp tų geležies gabalų. Abiejais blauzdų raumenim jaučiu, kad dar pasivažinėsiu. Skambinu Einorui. O taip! planas yra. Siauras savo keliu, o keturi miškų raideriai savo. Staigiai persukinėju klipsus nuo buliaus, pasipildom vandens atsargas, sutepam grandines ir ~17.40 išlekiam Panevėžio link.

 Važiavom keturiese. Visi grynakraujai MTB apauti "Fat albert`ais, Smart Sam`ais ir Bontrager`io Jones XR. Nei vienos padangos siauresnės nei 2,2. važiuojant idealiu asfaltu garsas na minimum kaip nato naikintuvo :D nuo vėjo slėpėmės už plačių mūsų tos dienos lokomotyvo - Einoro pečių ir kaip kokie vagonėliai ant grandinės vis gaudėm ta oro kapsulę, kur pasipriešinimas mažesnis. Vis besikeičiantis vėjas paįvairindavo nuobodų sedėjimą ant rato, o viena pasitaikiusi statesnė nuokalnė netgi suteikė malonumą vagonui aplenkt tą jau mūsų garvežį :)

 30km, pusiaukelė. stabdom arklius prie pakelės akmenuko (tose apylinkėse matyt tik tokie ir veisiasi - metrais ir tonom matuojami). Gerai maitina juos matyt, kad taip auga (teko nugirst iš vienos miškų mergelės tokį mitą, kad akmenys gyvi yra)

tas sustojimas matyt nepatiko mano priekiniams stabdžiams, kurie visai pasiuto kaukt. jei anksčiau pakaukdavo ir nutildavo, dabar tylėdavo tik prilaikant stabdžių rankenėlę. bet po tokių pastabdymų pamažėl kaukt ėmė mano kojos. teko susitaikyt su triukšmu ir toliau mint pedalus. Kažkur nuo 40km jau pradėjau laukt tų mėlynų stulpelių su vis didėjančiais skaitmenimis. ir kaip niekad džiaugiaus jau norma patapusiu Lietuvos kelininkų paradoksu, kai vienas kelio ženklas rodo, kad Panevėžys už 20km, o kitas, pravažiavus tik kelis km, sako, kad iki Panevėžio liko tik 15. Artėjant 50km ribai tais dingstančiais kilometrais aš tik džiaugaus. Kaip ir Einoras su Vitalka džiaugėsi pakelės parduotuve/užkandine visai prie Panevėžio.

 Ten sutikom kolegą su legendine "baltic vairo" produkcija. išvadino mūsų arklių kanopas "padangom kaip nuo belaruso" ir pradėjo porint kažką apie daktarus ir piktas pardavėjas, kurias dėl kelių sentų trukumo jam "skystos duonos" parduot nenorėjo. Tuo tarpu mes baigėm šlamšt šokoladus, bandeles ir kažkokį kitą Vitalkos pirktą skanėstą. Tuo metu paskambino Adrijus pranešt, kad vis tik siaurukas nugalėjo - jie jau stoty. Ten patraukėm ir mes.

Pakeliui sutikom nustebusį burį Panevėžio pauglių, besilaižantį buldogą, kuris ženkliai padidino mūsų greitį, nors pats šunėkas taip ir neapsisprendė kurio čia blauzda skanesnė ir kurį būtų verta vytis. atsipirkom tik nerimastingais žvilgsniais į tuos prasižiojusius nasrus ir blizgančias akis. Šį syk išsiskyrėm taikiai :)

 na o toliau miestas, šviesaforai, mirksinčios žalios šviesos ir paskutiniai jėgų likučiai sankryžose, kad prašokt. Pažįstami siauruko bėgiai ir suvokimas, kad tuoj tuoj spidometras baigs skaičiuot paskutinius metrus, o dviratinė maikė sugers paskutinius prakaito lašelius. Na o klipsai paskutinį syk tą dieną nuvers ant asfalto :) kažkodėl būtinai reik virst į tą pusę, kurios neišsisegęs :D

lokomotyvas su vagonėliais (vieno vagonėlio tik nugara matosi, bet nieko, mane ir taip pažįstat tikiuos :D )

 

 

Na o toliau grįžimas namo, meduoliai, gira. Marketingo paslaptys iš Dainiaus lūpų, Adrijaus rūpestis ("Tauti, nemiegi?") ir Einoro šviesos muzika iš galo. o svarbiausia minkšta minkšta golfo sėdynė. Nuo šiol visiems, kas drįs kaltinti, kad golfo kieta pakaba pasiūlysiu numint viso ~61km ant mano Selle Italia Shiver sėdynės - miškuose kažkaip ji man minkštesnė atrodė... įspūdžiai įspūdžiai įspūdžiai. dar karštas dušas grįžus, arbata ir "kaži kas yra valgomo?" galvoje, bet nulis jėgų kojose :)

ai dar buvo nubalsuota, kad šiandien (t.y. 04.12) turėjo būt sekmadienis. lauksim kol seimas atgaline data priims atitinkamą įstatymą. Tą juk jie sugeba :)

 gera išvyka buvo, bet sekantį syk ir į priekį manau su dvirka važiuosiu, tegu ir šalia siauruko bėgiu, bet tik ne pačiam traukiny. susipažint su juo pakaktu ir 10km. per akis. Tuo tarpu Anykščių miškams laiko reiks skirti daugiau, tad iki pasimatymo "kalnai kelmuoti pakalnės nuplikę..."

 

Visos nuotraukos (kurias primygtinai rekomenduoju peržiūrėt):

Renatos

Vitalijaus

kaip.tik.ten del.icio.us Pavasario Dūkštelė. Sektum iš paskos?

2010.03.29, 23:58

 Šią nuodėmę nešiojuos jau senokai - taip nesumelavus nuo praeitų metų vidurio, kai pirmą syk Dūkštų pažintiam take apsilankiau su...dviračiu. Kam tekę lankytis šiame take supras, koks tai iš pirmo žvilgsnio beprotiškas sumanymas. Bet įspūdis neišdildomas.

 Pavasarį Dūkštas asmeniškai aš šturmuoju pirmą syk. Tas pirmas kartas buvo mums keturiems : Renatai, Vismantui, man ir...Trekui:) (chmmm ir kaip čia savo žvėriuko dar nepristačiau).

 

Su bulium būčiau pražuvęs, tuo tarpu Trekas spyriojosi,

kandžiojosi,

 

 

bet į kalnus lipo (ir bontrager`ių padedamas ir ant mano pečių), nuo kalnų Reba Reacon atidirbo už visus savo pinigėlius, o linksmiausia dalis buvo kelionės pabaigoje, kai beveik visiškai sugrįžo stabdžiai :) vat ko reikia kaladėlėm - gero tikro XC!

Nuo pat pradžių šis žygelis įnešė savo šarmo dėl pirmosios merginos ant dvirkos Dūkšte (na jei neskaityt Einoro sesers).

 

Retai pamatysi tokį vyrukų paslaugumą ir pastangas nenusileist :D O dar rečiau tenka Dūkštuose išgirst švelnių moteriškų pėdų trepsenimą nuokalnėse, čia pat už nugaros, kai supranti, kad kažką darai ne taip, jei žmogus su dviračiu bėgdamas nuokalnėje tuoj tave aplenks :D

 

Toliau beveik kaip visados - slidūs takeliai, pernykščiai lapai ir tie patys niekur nedingstantys akmenys ir kelmai skersai kelio ir būtinai nuokalnėje, už posūkio. Na bet tai jūk Dūkštos ;)

 Naujas ir netikėtas buvo Einoro ir Vitalijaus potraukis vienam konkrečiam medžiui:)  Na ir vėl nusileidimai, pakilimai ir laimingos šypsenos.

 

Privaloma dalis - akmenukų mėtymas ant didesnio akmens. Beveik kaip kerlingas :)

 

O tuo tarpu Tinginiai ne tik pavasario pradžią Kritinėje Masėje skelbia, bet ir upelius šturmuoja.

 Na ir matyt atėjo metas tam jau antraštės klausimui - ar sektum mums iš paskos? nes tavo dviratis greičiausiai atrodytų taip(ir čia tik pusė trasos),

 

nes pavasarį takai palei Nerį atrodo taip: 1,2,3.O vidury miškų norėsis kurt laužą ir griūt ant samanų. na dar šašlyko,alaus giros. Beja apie griuvimus.

 

BET! purvas greitai dingsta sumaniose rankose, dviračiai vėl spindi. O gera nuotaika išlieka!

 

Važiuojam ;)

visos nuotraukos čia

o čia šiaip :)

 

kaip.tik.ten del.icio.us kovo 11 ant vandens

2010.03.12, 01:44

buvo tokia mintis šį savo kampą paverst vien dviračiams skirta šventove, bet panašu, kad niekaip.

Šį kart apie baidares. tik kiek kitu kampu. pirmas žieminis krikštas buvo kiek ankstėliau Grūdos upėje (dzūkijoj). nifiga nepatiko ir net negalvojau rašyt. bet vat laisvom dienom pasitaikius įkalbino mane (ne)geri žmonės vėl baidares išmegint. šį syk kiek kitokias. jūrines. patiko. ir madytis patiko, nes vartosi kaip tas rušiskas žaislas, berods kulvertuku vadinamas. plaukėm Vilnele nui užtvankos iki balto tilto pakeliui belmonte papramogavę :) pritraukėm nemažai dėmesio ir gavom labai daug gerų emocijų :) kas sakė, kad žiemą vanduo šaltas? nesamonė!

foto: http://picasaweb.google.com/V.Samkovas/BKIVilnele20100311?authkey=Gv1sRgCO3627bKm7TVtQE#

« | 3 | 4 | 5 | 6 | 7 | 8 | 9 | 10 | 11 | »