kaip.tik.ten del.icio.us ryto mintys

2010.06.02, 17:57

kol dviratis ilsisi, keistos mintys kartais galvon šauna. Tarkim šiandien. Aiškiai vėluodamas darban su dantų šepetuku burnoje ir skutimosi peiliuku rankoje žiūrėjau į suveltą galvą ir buvo žiauriai gaila tų kelių akimirkų tom jau "antenom" suguldyt. O jei dar ir šerių skust nereiktų išvis būtų galima dar šiek tiek snūstelt. O išvis super būtų, jei įvaldyt praktinį lunatikavimą - miegi, o tuo metu ir vonion sulakstai ir pusryčius pasigamini ir apsirengi ir net kaklaraištį užsiriši! prabundi kažkur prie durų, kad duris atrakint/užrakint :)

 

greičiau jau tas pirštas gytų, o tai be dviračio visai smegeninė iškeps

 

kaip.tik.ten del.icio.us miško brolis

2010.04.30, 01:19

šį draugužį turiu jau nuo pernai rudens, o nuotraukose irgi jau senokai šmėkščioja, bet pristatau tik dabar. Priežastis labai paprasta - nebuvo kas padaro tinkamą nuotrauką.

(Credit goes to Renata )

Rėmas: Trek 6700, 17,5"

Šakė: RS Recon SL 100m

pilnas XT, kasetė(11-34) ir grandinė Sram

Stabdžiai: hidrauliniai Avid Juicy 5 (priekis 185, galas 160)

Clipsai M505 (taip jau išėjo...dabar imčiau bent jau M520)

Padangos: Bontrager Jones XR

 

žvėrius jau išbandytas Dūkštelėj, Pajūrio smėlynuose bei Vilniaus smėliukuose. Vis dar bandom viens kito galimybes

kaip.tik.ten del.icio.us Pajūrio džiaugsmai/Tegu prakaitas liejasi laisvai

2010.04.27, 22:38

Dienos, kai skaičiai netenka prasmės

 

 

disclaimer: gamta,dviračiai, asmeniškumai. Daug teksto ir mažai foto, tad apsispręsti patarčiau jau dabar ;)

Pirma diena. Pirma pažintis.

Jūra visuomet palieka neišdildomą įspūdį, nesvarbu kada ir kelintą syk bei
koks atvažiuotum. Su draugais, su tėvais, vienas, su mylimąja ar su buvusia
grupioke, nesvarbu. Smulkus, visur įlendantis ir dar ilgiau nedingstantis
smėlis, sūresnis ir kažkoks gaivesnis oras, kryptingai palinkę medžiai ir
didžiulė vandens jėga pavergia be jokių šansų ištrūkt. O ir nesinori niekur
ištrūkt, tik dar ir dar kartą grįžt. Tomas Manas grįžo, grįžom ir mes.
Pajūrio džiaugsmai Einoro galvoje brendo ilgai, o ir forume detalus planas
išdėstytas dar nuo gilių vasario mėnesio pusnų. Dienos bėgo, pasiruošimas
vyko, baimė didėjo. Ar galėsiu ir pravažiuosiu ar neįveiks pajūrio smėlynai
ir Olandų kepurės spyglynai? Su tokiom mintim bandžiau užmigt penktadienio
vakarą. Nesisekė. Kėliaus į naktį gerokai neišsimiegojęs ir šiek tiek su
pavydu mačiau per veidrodėlį kaip Dainius taisosi miegot galinėje sėdynėje.
Pasiūlymu keistis vairuojant nesusigundžiau, nes jei jau neprivalgei, tai ir
neprilaižysi. Užtat arbata ir stabtelėjimai tikrai gelbėjo ir ryto aušrą
kažkur prieš Kryžkalnį pasitikau visai žvalus.
Pirma improvizuota fotosesija Smiltynės perkeloje belaukiant mūsų kelto,
Justo/Ratatūno santykių aiškinimasis su savo mobiliuoju sakyčiau baigėsi
prieplaukos asfalto naudai. Pasisiubavimai keltu, spėliojimai nuo kada
pasireiškia jūrligės simptomai ir mes jau Neringoje.
Pirmi 10km pajūrio XC ir atrodo tik vakar palikti nuostabūs vaizdai į
Klaipėdos uostą. Turistas Justas nusprendė važiuoti kartu, kas atrodė
abosliutiškai beprotiška. Su turistiniu, apkrautu dviračiu į MTB teritoriją?
Ko tik pajūris su žmonėmis nedaro... Vėliau jau buvo tikras ir kokybiškas
dvirtakis iki pat Juodkrantės su nedideliais nuklydimais prie jūros. Oras vis labiau
kaito ir viskas ėjo vis mažyn - drabužių kiekis ant žmonių, užkandžių kiekis
kuprinėse, bei vanduo gertuvėse. Tik nuotaika bei šypsenos vis didėjo :)
Pajūryje trumpam vėl prisiminėm vaikystę - kas smėlio angelus darė, kas
smėlio gniužtėm mėtėsi, o aš bandžiau gintaro ieškot (radau labai jau mažus,
tad atidaviau atgal jūrai). Užkilę į berods žaliojo kelio kalną per miškus
pasukom link raganų kalno - nepakartojami, fantastiški miško keliukai vėliau
pasikeičiantys į žvyruotą trasą su turistais-kėgliais, apšalusiais nuo tokio
kiekio bepročių :) aukštyn-žemyn, kairėn-dešinėn, sudžiuvusiais lapais,
lietaus latakais ir su cypiančiais stabdžiais vos vos ne per laiptus. Mes
jau papėdėje, prie gatvės.
Važiuojam į nakvynės vietą pasidėt balasto bei pasipildyt vandens ir
maistuko atsargų. Palengvėję ir atsigavę vėl sukam vairą į mišką, šį syk
stabdžiai tyli, puškuojam į miško įkalnę. Puškuoti buvo verta, prieš akis
atsiveria namų stogai ir platus marių vaizdas. Radę patogesnę aikštelę
krentam ant samanų trumpo poilsio. Pailsėję pasileidžiam prie jūros
blaškydami į šonus kankorėžius ir pernykščius spyglius. Kai taip pagalvoji,
tai didesnę kelionės dalį tuom ir užsiėmėm - tai kilom į kalnus, tai
leidomės nuo jų, bet visada buvo kankorėžiai, spygliai ar bent jau šaknys
smėlyje. Kai kada viskas iškart.
Sekantis didesnis sustojimas mirusiose kopose. Visai šalia automobilių
aikštelės, ne vieną syk pro šali važiuota ir niekad neužsukau į tą miško
takelį. Bet šį syk buvau nukreiptas teisinga kryptimi. Tik išlindus iš miško
užėmė kvapą nuo atsivėrusios erdvės ir didžiulių smėlio kopų. Pučiantis
vėjas kedeno skurdžią augmeniją ir judanti žolė sudarydavo rūkstančios,
pilkos liepsnos iliuziją. Gamta vis ruošė naujus ir naujus siurprizus.
Medinis takelis per smėlio jūrą buvo tikras išsigelbėjimas....kol baigėsi ir
teko vėl pavirst kupranugariais bei ieškot būdų kaip lengviau vestis dviratį
(pasirodė efektyviausias būdas šiek tiek kilstelėt priekį, neleidžiant ratui
smegti į smėlį ir stengtis eiti šalia dviračio ar net priekyje jo). Mūsų
nepailstantis žvėrius Einoras vis gyrėsi kur ir kokias kopas savo dviračiu
žiemą ardė, Tomas tuo tarpu šturmavo artimiausius kalniukus, o Vitalijus
nepaleido fotiko iš rankų (ir ačiū jam už tai).

Dviračiai ilsėjos lyg
šiuolaikiški Kuršių laivai nešantys mus per smėlio jūras, o tų laivų
kapitonai mėgavosi saule ant įkaitinto smėlio ilsindami kojas ir saugodami
akis nuo vėjo.
Prie Preilos artėjom jau gurgiančiais pilvais ir matyt dėl tas alkis
trumpam išskyrė mūsų grupę nes vieni nusprendė valgyti čia pat prie
parduotuvės, nusprendę kad daržo žolytė ir malkų sandėliukas sueis už gamtą,
tuo tarpu buvo tokių, kuriems reikėjo pabėgt nuo civilizacijos :) pabėgom ir
mes vėliau. per pelkynus. Niekad nebūčiau patikėjęs, kad ir Neringoje rasim
tokį tešlyną. Bet kaip sako kas ieško tas randa. Tas miško keliukas gal
kokių 500m bet prailgo kaip visi 5km. dar viena gelbėjimo stotis,
pasikarstymai, "turnikas" vėl iš niekur atsiradęs mūsų turistas. Idiotai su
bimbalu (galinių padangų svilinimo kultūra gyva ir persikėlus per marias
:( ), šiek tiek dvirtakio ir Nida. Ai pakeliui dar buvo senasis oro uostas.
su ~40km/h į priekį ir max 18km/h atgal :D (vėjas į nugarą tikrai tikrai
padeda :DDD )
Nidoje nusprendėm pagaliau normaliai pavalgyt ir atidarėm lauko kavinių
sezoną okupuodami 2/3 šaligatvio (pavėsyje sedėt šalta, suoliukai nešiojami,
o saulė ant šaligatvio šviečia...). Sriuba buvo žiauriai gerai, dešrelės su
keptom bulvėm valgymo metu irgi buvo gerai, girtas žemaitis išvis super :)
tiesa ne visai blaivas vietinis nuvirtęs šalia mūsų dviračiu nebuvo taip
gerai, bet ką jau padarysi. Topinis komentaras iš tų pietų buvo berods
kažkokių paauglių, užmačiusių mūsų dviračius ant pievos: "vo matai kaip
reikia dviračius parkuot?!"
Po pietų vėl buvome vaikomi smėlėtais kalnais. Aplankėm Parnidžio kopą,
smėlio laikrodį (beja ten visai šalia yra tokia medinė platforma ant kurios
žiauriai patogu prieš saulę pasnaust:] ), nu o paskui prasidėjo... velnias
nešė mane į tą galerą. Iki Nidos Švyturio važiuot man visai patiko, nors
mačiau Tomas neypatingai tas smėlėtas nuokalnes mėgo, o Ženia tobulino driftingo
įgūdžius :D bet kai Einoras nuo švyturio visus nuleido belekokiu downhill`u
tai kažkaip privertė dar syk permąstyt gyvybės draudimo galimybę.
Apylinkių miškai man įstrigo tuom, kad netgi visiškai nepažinodamas
apylinkių nei kiek nesibaiminau paklyst, kai nusprendžiau atsijungt nuo
bepročių ir grįžt prie švyturio. Vienoje pusėje marios, kitoje - jūra. jei
taip netyčia pas rusus mint, tai vistiek gražins. priverstiniu būdu :D
Dar šiek tiek pasibastę apsižiūrėjom, kad vakaras ne už kalnų ir patraukėm
nakvynės link. Pirmoji diena artėjo į pabaigą, jėgos taip pat. Juokingai
graudu, kai likusius varganiems keliems km kojos kategoriškai atsisako dirbt
ir velkiesi kaip koks kaimo diedas su bidonais ~17km/h greičiu.
Vakarienė, trejos devynerios profilaktiškai, litras jogurto (ačiū Linai už
šį patarimą!!!) ir smigau miegot.

 

 

 

Skaityti plačiau

« | 2 | 3 | 4 | 5 | 6 | 7 | 8 | 9 | 10 | »