2008.06.22, 03:36
įkvėptas "tebunie naktis `2008"
Vilnius turi vaizdą ne tik kiekvienai mano dienai, bet ir kiekvienai nuotaikai. Ir lygiai, kaip atrodo iš niekur užsislėpę išnyra nuostabūs kiemai, tylus, gražūs ir užburiantys skersgatviai, bei begalę žmonių meilės ir pykčio, skausmo ir džiaugsmo, atradimų ir nusivylimų saugančios sienos (tos pačios sienos į kurias ramstosi savų ir svetimų valstybių blaivūs ir nelabai piliečiai, į kurias nugara atsiriamia viena iš įsimylėjusių porelių bei tiesiog pailsėt nusprendęs vaikinukas su dredais, ta pati siena, į kurią užsižiopsojęs kartais trinkteli dviratininkas), Vilnius turi kertelę kiekvienai minčiai, netgi tom, tokiom pat slaptom ir besimainančiom. Anksčiau galvojau kitaip apie šį miestą, savo miestą. Maniau, kad jo tiesiog nepažystu, neištyrinėjau, nepamačiau visų jo veidų, neišgirdau visų jo garsų ir neužuodžiau visų jo kvapų. Šiaip nemanau kad tai įmanoma ir netgi įsitikinęs, kad to visai nereikia, tačiau šiandien supratau dar ir kitą dalyką - miestas mainosi, jis neturi nei vieno nei tūkstantis vieno veido, tai lyg jūra mažų mažų dalelių iš kurių ir susideda tas veidas, kurį būtent šią akimirką. Gavelis berods kažką panašaus rašė, bent jau man jo knygos subrandino šią hipotezę,kuria vis labaiu įsitikinu.
Ši naktis buvo dosni. Žmonėmis, emocijomis, kalba, garsu, vaizdu bei kvapu. Tas kvapas sukiojosi kažkur šalia berods nuo antradienio. Berods pirmiausia tai buvo vanilė (ji man jau pamažu patampa geros nuotaikos pranašu), tada šiltas, tik ką nupjautos žolės kvapas, berods ketvirtadienį buvo braškės iš pat ryto iš vienos kolegės rankų. Tik įvažiavus į tikrajį Vilnių pasitiko tas saldus saldus kvapas, kurį kartais randu prie sereikiškių parko,kartais prie to gero vyno kabako, kur netoli Onos bažnyčios arba dar pasitaiko parkelyje, pilies g. viduryje, visai netoli tos aikštės, kur paveikslus paprastai pardavinėja. Po to buvo garso eilė. Muzika Energetikų keimelyje nesužavėjo, nors ir nuteikė gerai. Tiesiog ne to atvažiavau, todėl pasiklausęs iki kažkurio set`o galo vėl sėdau ant dviračio(beja, tokių kaip aš suskaičiavau tikrai daugiau nei dešimt, vėliau žmonės ėmė kartotis, todėl neesu tikras dėl skaičiaus). Katedorje jei kas ir buvo, tai jau seniausiai baigėsi (prakeikti rusai su olandais, nafig tas pratesimas jei 3:1 gavo? negalėjo pagrindinio laiko 1:0 baigt?). Užtat į rotušės aikštę spėjau. Dvi dainas + vieną bis`ą išklausiau :) labai gražiai mergaitės dainavo, pasaka. Jei ne tie keletas nesusipratėlių pagalvočiau, jog ši naktis buvo gėrio naktis, nes kaip bebūtų keista nemačiau nei vieno surūgusio veido ir nei vieno blogo žodžio. Netgi taksistas, kurį ryškiai lietuvių mergos apšaukė (nepiktai) angliškai į tai atsakė su šypsena ir rezultate gavosi dar du vienetai besijuokinačių žmonių. Taksistas, per prievartą sutabdytas perėjoje ir dar apšauktas į tai atsako su humoru? ką, taip būna realiam gyvenime? :) o taip buvo šianakt. ir dar daug ko buvo, dvimetrinis žmogus su tamsia skrybele iš po kurios kraštų matėsi tik raukšlėmis apipinta šypesna, kažkoks reporteris su kamera nei iš šio nei iš to priėjęs prie šalia stovinčio dviratininko ir ėmęs kažką linksmai aptarinėt (gal pažystami?). Kompanija merginų ir kelių vaikinukų padarusių mini garbės alėja is palydėję su žodžiais "dviratininkus visada praleidžiam" (o vat mašinai, važiavusiai man iš paskos berods ne taip pasisekė). Prie aušros vartų pypkę rūkantis elgenatiškas vyras, besišnekučiuojantis su kiek žemesne už jį moterimi su skrybele. nieko įpatingo, nežinau, kodėl žvilgsnis užkliuvo būtent už jų. Vilnius šiandien buvo dosnus - ko man reikėjo tą davė, o ką aš turėjau per daug pasiėmė sau ir galbūt atidavė kažkam, kam būtent to trūko.
Panašios mintys ir sukosi važiuojant tamsiomis gatvėmis ir stebint, kaip pastatų languose kaip momentinėse fotografijose pasilieka vis kitas kadras. Mirgt dvi švieselės ir jau nebėra. Lygiai kaip kai kurios mūsų dienos, naktys, akimirkos. Žmonės.
"juk viskas kartojas, tik lieka sekundė/Pakelkime taurę už likusius būti/Tiktai amžinybė tau ištiesia ranką/ Gyvenk, kad mylėtum, mylėk, kad gyventum" (Gytis Paškevičius - Draugams)
boomp3.com
2008.06.09, 00:27
pradėsiu nuo to, kad kaip įsilogint teko klaust mūsų globėjo nežinomo. Tai priverčia susimastyt, keik tas bloginimas tau reikalingas ar ne? Niekada nemaitinau savęs iliuzijom, kad kuriu kažkokią pridėtinę vertę (gūgle it. buvo kažkur post`as ta tema, gana rimtas :] ), pramoga, saviraiškos forma, na šiek tiek bandymai sklandžiai reikšt vidines mintis ir nieko daugiau.
Prisipažinsiu, kad auditorija, kokio dydžio ji bebūtų, visą laik kažkiek viliojo ir vetė keistis, mainytis, kažką ištrint, o kažką parašyt kitaip. Prisiminenant pradžią dar blogas.lt ir persikraustymą čia, į unknownbug`ą atrodytų lyg kažkur nejučiom pereitas atskiras etapas, gal netgi du (jei vertint tai, ko "na šito tai niekada nebus" ). Nežinau. Kiekvieną syk atsigrežus atgal matyti vingiuojantis kelias su kartais nelogiškais ir dažniausiai nenuspėjamais vingiais. Ir nors deklaruoju apie tiesią savo kelio liniją ištiesų kažkur viduje žinau, kad esu prigimtinis maištautojas, kuriam tik ir rūpi pasukt ten, kur tuo metu atrodo gražiau, patogiau ar linksmiau. Tai galbūt skamba lengvabūdiškai, bet nėra visiškai taip, kaip atrodo.
Kiekvienas esame augantis organizmas tiek fizine tiek dvasine prasme ir galbūt ta kaita yranatūralus ir netgi būtinas procesas, jei nenorime sustoti vietoje. Jau dabar su šypsniu pamenu kaip tvirtai įsitikinęs iki pamėlynavimo gynčyjaus
dėl kai kurių gyvenimo tiesų, dabar dėl tų pačių tiesų tik pakraipau galvą ir numykiu, kad kiekvienas turi teisę gyvent tokį gyvenimą, kokį jis/ji pasirinko. Nesugalvoju nieko protingiau, juolab kad gyvenimiški pavyzdžiai rodo, jog žmonės linkę lipt dar ir dar ant to paties grėblio, nesvarbu, kad būsi juos apie tai ispėjęs (mazochistai?). Gaila, kad apie manuosius tykančius grėblius dažniausiai sužinau jau ant jų užmynęs :/
nežinau ar tai bus paskutinis įrašas ar vėl gryšiu į vėžes, bet jausmas dvejopas. Lyg ir turiu ką pasakyt, bet iš kitos pusės tai nė kiek nesvarbu, nebent man pačiam. Na gal tik reiktų iceblue konkurenciją sudaryt, jei tik taip galima įvardint :)
Nuo to laiko, kai susvilo kompas nieko įpatingai daug ar svarbaus neįvyko. Na buvo dviračio pirkimas ir pirmas rimtas išbandymas medininkais, dar buvo pasivažinėjimas mišku palei nerį ties vingio parku bei buivydiškėm, kur įsitikinta(apibrozdintų kelių dėka), kad netgi ir mano mtb vistik yra per griozdiškas tokiom trasom. dar buvo panerių regioninis parkas (jau be dviračio), keltas asmeninių savaitgalių ir šiaiop veiklos,kurios galbūt ir nebūtų buve jei tas"neturėjimas kas veikt". Manau reiktų kiekvienam iš mūsų profilaktiškai sukurent savo kompus kokiom dviem savaitėm. na tuos, namudinius, kad darbas ir mokslai labai nenukentėtų. ateitų knygų skaitymo bei akyvios veiklos metas :)
esu žadėjęs postą, apie tortą (nors kaži ar kas tą pažadą išvis pamena :]) idėja, nuo ko viskas prasidėjo yra čia, man be abejo prireikė kažko savito todėl dar pridėjau šokoladą, braškes ir tiramisu kremą. Gavosi absoliučia neišvaizdi deserto krūva,tačiau pagal naikinimo gretį ganaskani:) pirma klaida buvo pirkt konservuotus ananasus skardinėje (kur nesiamto kokiam stovyje tie žiedai yra) antra klaida buvo su tinginiui gamint naudojamu šokoladu. reikėjo pakoreguot sudėtį, nes kas tinka tinginiui tikrai netinka tortui - nesustingo visai, išsiliejo ir dar priedo apsunkino torto išėmimą iš formos. Nuo to gimtadienio tūsas nė kiek nesuprastėjo tiesa (kaži kiek tam įtakos turėjo kaljanas? :D ) o apie "tortą su pomidorais" iki šiol kai kurios asabos spangsta :)
na, naminio alaus, brendžio ir fakto, kad ryt laukia darbas, mišinys verčia galvot apie guolį. Tiesa ryt reiks organizuotis chebrą vyno išbaigimui, nes tokio vyno negalima šiaip sau išmaukt. O taip jau nutiko, kad šiandien jis buvo atidarytas.
Labankt ir galbūt iki pasimatymo. O jei ne, tai prašom labai nepykt, juolab, kad dauguma jūsų, nuolatinių skaitytojų, mano kontaktus turite o gyviem pokalbiam aš visada už :)
2008.04.12, 19:11
uuuu vakar gėris buvo, tikrasis gimtadieninis tūsas. Aš visad sakiau ir sakysiu, kad švęsti reikia tada, kai norisi, o ne tada, kai priklauso. Gavau gerulio raudono vyno(Chateau du bousquet. Cotes de Bourg), mmmm niam niam niam, tfu, kliuk kliuk kliuk t.y. :) Ragaut dar neragavau, bet nujaučiu kad geras. Kliukinom vakar Tores baltą vyną, tai raudonas būtų visai ne į temą, bet oi kaip man rūpėjo atidaryt... dabar jau du buteliai kolekcijoje tupi ir laukia progos būt atidaryti. Vienas buvo skirtas konkrečiam žmogui,lygiai kaip ir vanilės-vandenyno vėsa žvakė. Bet čia atskira istorija, kurioje berods padėtas taškas, nes nu bent "sveikinu" buvo galima parašyt. Gal taip reikia, gal taip geriau, dabar jau whatever ištiesų, yra būdų drugelius pakeist kuom nors kitu.
Absentas ir kaljanas moteriškajai dalyvių pusei labiau pakenkė nei padėjo - viena kvadratine galva skunžiasi, kita ~13h išvis dar tylėjo :) aš gi vietoje pusršyčių užkrimtau torto ir išvariau sportuot :) nieko nauja, kad iš vakao gėrus į sporto salę su rimtais ketinimais geriau neit. Aplamai geriau neit, jei širdies bent kiek gaila. Na, bet kaip Mikutavičius dainuoja " <...> širdies man neskauda visai" (Baigėme mokyklą-09-Širdies neskaudės). Gerai, išprakaitavau, bent pečius sąžiningai patreniravau, na o rankos...pirmadienį atidirbsiu. nes jau ant preso miriau, o dviratį mindamas beveik užmigau :) užata pakeliui į namus įkaliau šokoladinio "miau" ir dabar šviežias kaip agurkėlis :) nežinau ką su vyno likučiu daryt, nes per tą absentą liko nebaigtas :/ Gal kas nori vyno, m?:) reiktų ir tą žydišką pradėt ir pabaigt, nors netyčiom visai išgirdau atsiliepimų, kad actas, o ne vynas :/
o čia gerulis gabalas, kurį radau kaiminystėje
boomp3.com
reik eit analizės daryt, o taip tyngiu :( bet blyn aliansui pažadėjau ir šiaip reik laužt ledus o tai visai gaidis gaunasi. Nekenčiu kai pažadus REIK vykdyt, nors visai nesinori.
eiktų kam nors duot pažadą, kad uždirbsiu milijoną iki 30m. Būtų arba pirmas sulaužytas pažadas arba būčiau milijonierius :) vis šiokia tokia ekonominė nauda.
apie tortą sekančiam poste. prižadu. bl :)
tegyvuoja naktis