2008.06.09, 00:27
pradėsiu nuo to, kad kaip įsilogint teko klaust mūsų globėjo nežinomo. Tai priverčia susimastyt, keik tas bloginimas tau reikalingas ar ne? Niekada nemaitinau savęs iliuzijom, kad kuriu kažkokią pridėtinę vertę (gūgle it. buvo kažkur post`as ta tema, gana rimtas :] ), pramoga, saviraiškos forma, na šiek tiek bandymai sklandžiai reikšt vidines mintis ir nieko daugiau.
Prisipažinsiu, kad auditorija, kokio dydžio ji bebūtų, visą laik kažkiek viliojo ir vetė keistis, mainytis, kažką ištrint, o kažką parašyt kitaip. Prisiminenant pradžią dar blogas.lt ir persikraustymą čia, į unknownbug`ą atrodytų lyg kažkur nejučiom pereitas atskiras etapas, gal netgi du (jei vertint tai, ko "na šito tai niekada nebus" ). Nežinau. Kiekvieną syk atsigrežus atgal matyti vingiuojantis kelias su kartais nelogiškais ir dažniausiai nenuspėjamais vingiais. Ir nors deklaruoju apie tiesią savo kelio liniją ištiesų kažkur viduje žinau, kad esu prigimtinis maištautojas, kuriam tik ir rūpi pasukt ten, kur tuo metu atrodo gražiau, patogiau ar linksmiau. Tai galbūt skamba lengvabūdiškai, bet nėra visiškai taip, kaip atrodo.
Kiekvienas esame augantis organizmas tiek fizine tiek dvasine prasme ir galbūt ta kaita yranatūralus ir netgi būtinas procesas, jei nenorime sustoti vietoje. Jau dabar su šypsniu pamenu kaip tvirtai įsitikinęs iki pamėlynavimo gynčyjaus
dėl kai kurių gyvenimo tiesų, dabar dėl tų pačių tiesų tik pakraipau galvą ir numykiu, kad kiekvienas turi teisę gyvent tokį gyvenimą, kokį jis/ji pasirinko. Nesugalvoju nieko protingiau, juolab kad gyvenimiški pavyzdžiai rodo, jog žmonės linkę lipt dar ir dar ant to paties grėblio, nesvarbu, kad būsi juos apie tai ispėjęs (mazochistai?). Gaila, kad apie manuosius tykančius grėblius dažniausiai sužinau jau ant jų užmynęs :/
nežinau ar tai bus paskutinis įrašas ar vėl gryšiu į vėžes, bet jausmas dvejopas. Lyg ir turiu ką pasakyt, bet iš kitos pusės tai nė kiek nesvarbu, nebent man pačiam. Na gal tik reiktų iceblue konkurenciją sudaryt, jei tik taip galima įvardint :)
Nuo to laiko, kai susvilo kompas nieko įpatingai daug ar svarbaus neįvyko. Na buvo dviračio pirkimas ir pirmas rimtas išbandymas medininkais, dar buvo pasivažinėjimas mišku palei nerį ties vingio parku bei buivydiškėm, kur įsitikinta(apibrozdintų kelių dėka), kad netgi ir mano mtb vistik yra per griozdiškas tokiom trasom. dar buvo panerių regioninis parkas (jau be dviračio), keltas asmeninių savaitgalių ir šiaiop veiklos,kurios galbūt ir nebūtų buve jei tas"neturėjimas kas veikt". Manau reiktų kiekvienam iš mūsų profilaktiškai sukurent savo kompus kokiom dviem savaitėm. na tuos, namudinius, kad darbas ir mokslai labai nenukentėtų. ateitų knygų skaitymo bei akyvios veiklos metas :)
esu žadėjęs postą, apie tortą (nors kaži ar kas tą pažadą išvis pamena :]) idėja, nuo ko viskas prasidėjo yra čia, man be abejo prireikė kažko savito todėl dar pridėjau šokoladą, braškes ir tiramisu kremą. Gavosi absoliučia neišvaizdi deserto krūva,tačiau pagal naikinimo gretį ganaskani:) pirma klaida buvo pirkt konservuotus ananasus skardinėje (kur nesiamto kokiam stovyje tie žiedai yra) antra klaida buvo su tinginiui gamint naudojamu šokoladu. reikėjo pakoreguot sudėtį, nes kas tinka tinginiui tikrai netinka tortui - nesustingo visai, išsiliejo ir dar priedo apsunkino torto išėmimą iš formos. Nuo to gimtadienio tūsas nė kiek nesuprastėjo tiesa (kaži kiek tam įtakos turėjo kaljanas? :D ) o apie "tortą su pomidorais" iki šiol kai kurios asabos spangsta :)
na, naminio alaus, brendžio ir fakto, kad ryt laukia darbas, mišinys verčia galvot apie guolį. Tiesa ryt reiks organizuotis chebrą vyno išbaigimui, nes tokio vyno negalima šiaip sau išmaukt. O taip jau nutiko, kad šiandien jis buvo atidarytas.
Labankt ir galbūt iki pasimatymo. O jei ne, tai prašom labai nepykt, juolab, kad dauguma jūsų, nuolatinių skaitytojų, mano kontaktus turite o gyviem pokalbiam aš visada už :)
2008.04.12, 19:11
uuuu vakar gėris buvo, tikrasis gimtadieninis tūsas. Aš visad sakiau ir sakysiu, kad švęsti reikia tada, kai norisi, o ne tada, kai priklauso. Gavau gerulio raudono vyno(Chateau du bousquet. Cotes de Bourg), mmmm niam niam niam, tfu, kliuk kliuk kliuk t.y. :) Ragaut dar neragavau, bet nujaučiu kad geras. Kliukinom vakar Tores baltą vyną, tai raudonas būtų visai ne į temą, bet oi kaip man rūpėjo atidaryt... dabar jau du buteliai kolekcijoje tupi ir laukia progos būt atidaryti. Vienas buvo skirtas konkrečiam žmogui,lygiai kaip ir vanilės-vandenyno vėsa žvakė. Bet čia atskira istorija, kurioje berods padėtas taškas, nes nu bent "sveikinu" buvo galima parašyt. Gal taip reikia, gal taip geriau, dabar jau whatever ištiesų, yra būdų drugelius pakeist kuom nors kitu.
Absentas ir kaljanas moteriškajai dalyvių pusei labiau pakenkė nei padėjo - viena kvadratine galva skunžiasi, kita ~13h išvis dar tylėjo :) aš gi vietoje pusršyčių užkrimtau torto ir išvariau sportuot :) nieko nauja, kad iš vakao gėrus į sporto salę su rimtais ketinimais geriau neit. Aplamai geriau neit, jei širdies bent kiek gaila. Na, bet kaip Mikutavičius dainuoja " <...> širdies man neskauda visai" (Baigėme mokyklą-09-Širdies neskaudės). Gerai, išprakaitavau, bent pečius sąžiningai patreniravau, na o rankos...pirmadienį atidirbsiu. nes jau ant preso miriau, o dviratį mindamas beveik užmigau :) užata pakeliui į namus įkaliau šokoladinio "miau" ir dabar šviežias kaip agurkėlis :) nežinau ką su vyno likučiu daryt, nes per tą absentą liko nebaigtas :/ Gal kas nori vyno, m?:) reiktų ir tą žydišką pradėt ir pabaigt, nors netyčiom visai išgirdau atsiliepimų, kad actas, o ne vynas :/
o čia gerulis gabalas, kurį radau kaiminystėje
boomp3.com
reik eit analizės daryt, o taip tyngiu :( bet blyn aliansui pažadėjau ir šiaip reik laužt ledus o tai visai gaidis gaunasi. Nekenčiu kai pažadus REIK vykdyt, nors visai nesinori.
eiktų kam nors duot pažadą, kad uždirbsiu milijoną iki 30m. Būtų arba pirmas sulaužytas pažadas arba būčiau milijonierius :) vis šiokia tokia ekonominė nauda.
apie tortą sekančiam poste. prižadu. bl :)
2008.04.10, 22:40
sugalvojau pradėt šiokią tokią serija, pavadinimu ikvėpimai.
Kaip pirmam įrašui gal šiek tiek plačiau kas, kodėl ir kiek. Įkvėpimais aš vadinu plaukiojančias idėjas. Kartias jos būna visai beformės ir atrodytų absoliučiai betikslės, o kartais ti būna lyg ant lėkštutės padėtas patiekalas, belieka tik pasijudint ir sukramtyt. Apie tai parašyt sugalvojau iš esmės todėl, kad tie ikvėpimai, idėjos užima labai didelę mano gyvenimo dalį, aš praktiškai gyvenu nuo idėjos prie idėjos tarpus užpildydamas tos idėjos tobulinimui ir vystymui. Žinoma yra dar ir absoliučiai betikslė veikla vien tam, kad patinginiaut (pvz.cs ),dažniausiai tai apima ne tik mane ir mano artimą aplinką, bet išsiplėtoja ir toliau. Priklausomai nuo idėjos tai gali pasklisti tik nedideliam žmonių būrelyje, o kai kuriais atvejais nuvilnyja kaži kur.Visai neseniai pauolė į rankas vienas dokumentas, kurio formatą sukūriau aš, prieš berods 5metus. neapsakomas jausmas ištiesų :) Ir tų idėjų, bei jų skleidėjų yra apstu, tik vienos randa savo kryptį, o kitos užgesta čia pat, taip niekur ir nenuklydusios. Kodėl taip yra dar nežinau.Bet didžia dalimi priklauso nuo skleidžiančiojio charizmos ir dar ką pastebėjau, tai, kad vadybininko profesijos atsiradimas šiai sričiai yra pats didžiausias nuodas, nes bent jau aš viešai išgirdęs kokią idėją pirmiausia mintyse ją imu tikrint dėl visokių reklaminių triukų, neabejoju, kad toks skepticizmas ne vien pas mane. Todėl surasti kažką gero tampa vis sunkiau, o tuo pačiu atradus džiaugsmas būna dvigubas.
Taigi pirmas įrašas šia tema: filmai.
Pradėsiu nuo "August Rush" imdb duoda 7,4 ir sako, kad tai drama/music/romance aš duodu 4 už siužetą, 9 už muziką ir dar +2bonuso už R.Williams`o dalyvavimą. Visumoje filmas vertas klausymo,nes žiūrėt galima ir prabėgomis, nieko labai neprarasite. O filmo soundtrack`o eisiu ieškot vos tik baigęs šį įrašą. Gražus filmas su raminančia muzika ir gražia mergička Keri Russell
ir visiška alternatyva "Tropa de Elite" užrasta pas Andrių aš už jo įrašo užsikabinau ir būtent dėl to parsisiunčiau pažiūrėt. Pasiskaitykit, prieš apsispręsdami. Muzikos mažai ir nieko ypatinga, siužetas toks...na toks nuspėjamas, tačiau filmas turi savų kabliukų. Nepiršiu savos nuomonės, pasižiūrėsit ir nuspręsit įdomu tai ar ne.
kur čia įkvėpimas? ogi niekur ir visur. Balanse. Tie du filmai kaip diena ir naktis. Vieną vakarą pasižiūrėjus pilną žiaurumo filmą apie Bope ir brazilų kasdienybę truputi nusileidi ant žemės ir baigi mintimis lakstyt padebesiais, o pasinėręs į muzikos pasaulį užsimerkęs gali vėl skraidyt kažkur ne čia. Ir viskas lieka savose normose, nei per daug aukštai nei per daug žemai. Kaip tik ten, kur aš jaučiuosi geriausiai.
vėliau parašysiu apie kulinarinius ikvėpimus. Šaldytuve stingsta tortas :) mano pirmasis :)
labankt
daug visko, bet nieko vertinga