urvas

  daug visko, bet nieko vertinga

2008.06.09, 00:27

pradėsiu nuo to, kad kaip įsilogint teko klaust mūsų globėjo nežinomo. Tai priverčia susimastyt, keik tas bloginimas tau reikalingas ar ne? Niekada nemaitinau savęs iliuzijom, kad kuriu kažkokią pridėtinę vertę (gūgle it. buvo kažkur post`as ta tema, gana rimtas :] ), pramoga, saviraiškos forma, na šiek tiek bandymai sklandžiai reikšt vidines mintis ir nieko daugiau.

Prisipažinsiu, kad auditorija, kokio dydžio ji bebūtų, visą laik kažkiek viliojo ir vetė keistis, mainytis, kažką ištrint, o kažką parašyt kitaip. Prisiminenant pradžią dar blogas.lt ir persikraustymą čia, į unknownbug`ą atrodytų lyg kažkur nejučiom pereitas atskiras etapas, gal netgi du (jei vertint tai, ko "na šito tai niekada nebus" ). Nežinau. Kiekvieną syk atsigrežus atgal matyti vingiuojantis kelias su kartais nelogiškais ir dažniausiai nenuspėjamais vingiais. Ir nors deklaruoju apie tiesią savo kelio liniją ištiesų kažkur viduje žinau, kad esu prigimtinis maištautojas, kuriam tik ir rūpi pasukt ten, kur tuo metu atrodo gražiau, patogiau ar linksmiau. Tai galbūt skamba lengvabūdiškai, bet nėra visiškai taip, kaip atrodo.

Kiekvienas esame augantis organizmas tiek fizine tiek dvasine prasme ir galbūt ta kaita yranatūralus ir netgi būtinas procesas, jei nenorime sustoti vietoje. Jau dabar su šypsniu pamenu kaip tvirtai įsitikinęs iki pamėlynavimo gynčyjaus
dėl kai kurių gyvenimo tiesų, dabar dėl tų pačių tiesų tik pakraipau galvą ir numykiu, kad kiekvienas turi teisę gyvent tokį gyvenimą, kokį jis/ji pasirinko. Nesugalvoju nieko protingiau, juolab kad gyvenimiški pavyzdžiai rodo, jog žmonės linkę lipt dar ir dar ant to paties grėblio, nesvarbu, kad būsi juos apie tai ispėjęs (mazochistai?). Gaila, kad apie manuosius tykančius grėblius dažniausiai sužinau jau ant jų užmynęs :/

nežinau ar tai bus paskutinis įrašas ar vėl gryšiu į vėžes, bet jausmas dvejopas. Lyg ir turiu ką pasakyt, bet iš kitos pusės tai nė kiek nesvarbu, nebent man pačiam. Na gal tik reiktų iceblue konkurenciją sudaryt, jei tik taip galima įvardint :)

Nuo to laiko, kai susvilo kompas nieko įpatingai daug ar svarbaus neįvyko. Na buvo dviračio pirkimas ir pirmas rimtas išbandymas medininkais, dar buvo pasivažinėjimas mišku palei nerį ties vingio parku bei buivydiškėm, kur įsitikinta(apibrozdintų kelių dėka), kad netgi ir mano mtb vistik yra per griozdiškas tokiom trasom. dar buvo panerių regioninis parkas (jau be dviračio), keltas asmeninių savaitgalių ir šiaiop veiklos,kurios galbūt ir nebūtų buve jei tas"neturėjimas kas veikt". Manau reiktų kiekvienam iš mūsų profilaktiškai sukurent savo kompus kokiom dviem savaitėm. na tuos, namudinius, kad darbas ir mokslai labai nenukentėtų. ateitų knygų skaitymo bei akyvios veiklos metas :)

esu žadėjęs postą, apie tortą (nors kaži ar kas tą pažadą išvis pamena :]) idėja, nuo ko viskas prasidėjo yra čia, man be abejo prireikė kažko savito todėl dar pridėjau šokoladą, braškes ir tiramisu kremą. Gavosi absoliučia neišvaizdi deserto krūva,tačiau pagal naikinimo gretį ganaskani:) pirma klaida buvo pirkt konservuotus ananasus skardinėje (kur nesiamto kokiam stovyje tie žiedai yra) antra klaida buvo su tinginiui gamint naudojamu šokoladu. reikėjo pakoreguot sudėtį, nes kas tinka tinginiui tikrai netinka tortui - nesustingo visai, išsiliejo ir dar priedo apsunkino torto išėmimą iš formos. Nuo to gimtadienio tūsas nė kiek nesuprastėjo tiesa (kaži kiek tam įtakos turėjo kaljanas? :D ) o apie "tortą su pomidorais" iki šiol kai kurios asabos spangsta :)

na, naminio alaus, brendžio ir fakto, kad ryt laukia darbas, mišinys verčia galvot apie guolį. Tiesa ryt reiks organizuotis chebrą vyno išbaigimui, nes tokio vyno negalima šiaip sau išmaukt. O taip jau nutiko, kad šiandien jis buvo atidarytas.

Labankt ir galbūt iki pasimatymo. O jei ne, tai prašom labai nepykt, juolab, kad dauguma jūsų, nuolatinių skaitytojų, mano kontaktus turite o gyviem pokalbiam aš visada už :)