2007.09.02, 23:00
daina man ta graži tokia...
"it is too good to be true i can`t take my eyes of you <....tara raa > to tuch <....> miss you so much " ir t.t. nu žodžiu gražu.
bet ne apie tai. ir ištiesų ne apie tai, akd man čia kažkaip ypatingai gerai ir pastoviai turiu save žnaibyt, kad įsitikint, jog nemiegu. Ne, viskas gerai, viskas savose vietose (i guess). Tiesiog...jau ta žmogaus prigimtis keista.
Pokalbį tokį jau antrą syk turėjau ir visą laik kontekstas tas pats. tarp eilučių gali perskaityt boldu įrašytą "na bet taip negali būt, čia per gerai, todėl turi būt kažkas blogo" . Gal kažką panašaus ir aš mąstau kartais,bet man norisi tikėt, akd aš albaiu akimirka gyvenu ir mažiau jaudinuos, kada ta maloni akimirka baigsis. Nes na nėra jokio tikslo ir aiškiso loginės priežasties užsispyrusiai knaisiotis, kai ent ir kur kasti nelabai žinai, nekalbant apie tai, ko išvis ieškot reikėtų. Na bet jūs, moterys, juk kitokios... :)
Tenka priimti žaidimo taisykles ir būti truputėli šiknium. Works fine. keistas tas pasaulis ar ne?
2007.08.16, 22:55
ir vistik gerai, kad išsiaiškinau dabar. manau su laiku susidorosiu ir su tuo tokiu nemaloniu jausmu, lyg ir esi pralaimėjęs or smth.
Vis prisimenu ta
"chandžulniką" iš "šuriko nuotykių", na tą vietą, kai guli jsi ant drožlių kruvos, o jam "stroj bat`o" (taip vadinasi?) viršila kokis tai visą lekciją skaito... na kad jis "augtų virš savęs" [o rusiškai vistiek geriaus kamba...]. Labai padeda ironiškai pasišaipyt iš savęs vat tokiais momentais.
aišku, kai paskaitai pvz ghostdog`o postą, tada kažkaip ima gėda darytis...nu bet savo bėdos visada didžiausios, net jei tai ir ne bėdos.
bet taip tingu...apatija visiška lietuvos demografinę padėties gerinimui. procesui - jokiu būdu, bet rezultatų nei norisi, nei rūpi. anksčiau bent žinojau kodėl, o dabar tai tiesiog mostelėčiau ranka ko gero.
Reiks kažkaip arba mirt jaunam arba keist požiūri.
2007.08.11, 10:27
neteisybė kažkokia...lyg vyna neturėtum teisės gert mažesniais kiekiais... o kartais norisi tik vienos taurės. aš netgi sutikčiau dvigubą kainą mokėt, man mažau sąžinė graužtu, negu kad išpilant jau rugtelėjūsio vno likučius į kriauklę.
Vakar kiekiai nebuvo maži. toli gražu. nes buvo ne vynas o alus, matyt dėl to. Dar buvo raudonos arbatos, kurios pavadinimą aš žinau, bet nemapenu dabar.skysčių daugiau berods jokių nebuvo, užtat buvo "kaziuu" (dudelė tokia), armonikėlė lūpinė, nepalyginama su tom griozdiškom ir sunkiom pūsti tarybiniais laikais turėtom, be abejo, kaip be gitaros. O kur tiek muzikiniu instrumentų tiesiog sedėt nebeišeina.
Aš esu truputi egoistas ir visai ne truputi skrudžas. tiegiamų emocijų požiūriu. kartais kai būna gerai gerai, norisi viską susigriebt į glėbį ir labai niekam nerodyt, lyg kažkas galėtų pribėgt kaip šakalas prie maitos ir nugvelbt patį skaniausią gabalėlį.Nors ištiesų priežastis bent jau šiandien yra kita - nėr jėgų :)
lygiai kaip vakar nebuvo jėgų kvaršint sau galvą kas yr gerai o kas ne,kaip dera elgtis o kaip ne. whatever. "...tupi varna ant to tilto. nu ir px, tegu tupi.Teka upės, stovi tiltas..." bet senai nepatirtas jausmas vistik, nebemoku su tuo tvarkytis, lyg vėl būtų 16m kokių.
Einu sportuot. jei ji galėjo iš po vakar 6ryto atsikelt, aš irgi galiu.
too good to be true
