Žeme, sukis greitai
2008.11.20, 21:10
alina_orlova-zeme_sukis_greitai
ryt varysim savo grupės vadovės į namus sveikint. Optimistė tikėjosi pasprukt liga prisidengusi. Ha! pamiršo matyt, kai kadais viena mašina gryžom, butą ir laiptinės kodą susižinot irgi nėr labai sunku, kai giminės toje pačioje įmonėje dirba :) nujaučia man rodos ji apie mūsų planus, nors esu tikras, kad niekas iki mūsų nėra tokių naglybių daręs. ką gi, kažkam reikia naujus takus pramint.
Linking Park - Leave Out All The Rest
Aš gi vaikštau savais, senai jau pramintais, tik va vis kur nors nuklystu ir įsivaizduoju, kad čia jau nauja kryptis, naujas takas į naują rytojų. Svaigios, lyg pirmasis alkoholio gurkšnis, iliuzijos. Bet būt truputi įsimylėjus nuo to nė kiek neblogiau, nesvarbu, kad jau daug maž žinai kuo ir kur baigsi. Taip jau yra, kad ėjimas pats iš savęs yra svarbsnis, nei už tą menamą tikslą. O kaip kitaip, jei posūkių tiek, kad kartais jau nebematai, ką palikai, kai paskutinį syk atsidusęs atmerkei akis priešais nesiskutusį veidą veidrodyje. O smulkmenos gal jau ir nebesvarbu, nes ilgainiui komodos ir lagaminai prisipildo dulkių, nuo smilkalais, atodūsiais, pavieniais gėlių kvapais, šypsenų garsais bei akių gelmėm paženklintų vakarų, naktų, rytų... Ir vieną ryškiai pernelyg ankstyvą savaitgalio rytą patampa šiek tiek sunku susivokt, kas buvo tiesa, kas iškreipta iliuzija, o ką suvis nuodais persunktos smegenys sugeneravo. Ir vėlgi tai visai nesvarbu, jei tik nuo viso to vidinis perpetum mobile ima greičiau suktis.
Miglas ir rūkus keičia pavienės snaigės, krintančios žvaigždės ir viską nuplaunantys šalti lyg mylimo žmogaus neištarti žodžiai lietūs. Tik pavienės dulkės lieka. Kad žmonėms, skaitantiems tarp eilučių, būtų ką veikt laisvalaikiu nuo tėvų, vaikų ir priskretusių puodų bei sielos grindų mazgojimo. Pavasaris širdyje taip pat išgyvena savus sezono ciklus, su perkūnijom, per anksti sugryžusiais varnėnais, bei netikėta šalna. Arba netikėtai pakalnučių žieduose pražydusia saule. Ne taip seniai pagalvojau, kad gal tai irgi būtų galima vadint atskiru pasauliu jau esančio pasaulio viduje. Nors esmės tai visiškai neikeičia. Yra taip, kaip šiuo metu ir turėtų būt ir viskas bet kokiu atveju tik į gerą. tik pomidorai troškinyje ne. sekantį syk reiks gryžt prie pradinio varianto (sutrinti į tyrę ir kepti kartu su mėsa, o jau tik paskui troškint su garnyru)
Labankt
