kaip.tik.ten del.icio.us match point (žygio aplink Lietuvą aprašymo paskutinė dalis)

2010.09.13, 20:21

A state in a game where a player can win the entire match by winning the next point. Often used in tennis.

 Taip sako wiki. O aš girdėjau (klausydamas U.Eco "Fuko švytuoklę"), jog būna tokie momentai gyvenime, galimybės, skirtos išbandyti tave. Ir per tokias galimybes tu tik vėliau sužinai kas esąs. Nes jei neišnaudoji tuo metu pasitaikiusios galimybės, tai taip ir liksi visą gyvenimą bailiu. Nesvarbu, kiek ateityje adekvačių galimybių išnaudosi ar ką nuveiksi, nes visad giliai širdyje žinosi, kad tą konkrečią dieną tu žengei žingsnį atgal (knygos dalis, kurioje vienas iš pagrindinių veikėjų (berods Casaubon`as, o gal Belbas)prisimena savo vaikystę ir mūšį tarp griovio ir takelio vaikėzų gaujų).

 Viena tokių dienų man buvo penktosios dienos rytas, kai aptikau, kad niekur nevažiuojant pasirodo sugebėjo lūžti prielipos kryžmė. Mechanizmas, atsakingas už posūkius ir stabilų prielipos laikymąsi. Nusviro rankos. Iš pradžių varžtas, paskui akis, dabar šitai? tuo metu mintys buvo ne pačios linksmiausios. Bet savo pobūdžiu gana įvairios :) buvau be pradedąs galvoti ar sugebėčiau baigti kelionę jei visą tašę kabinčiau sau ant nugaros. Į blaivų protą atvedė Linas, priminęs, jog iki Mažeikių tikrai netoli, o ten jau tikrai ką nors sugalvosiu. Išbyrėjusius kryžmės guolius šiaip taip sudėjau atgal o mechanizmą apraišiojau virve (ech tos vaikystėje skaitytos knygos, kuriuose herojai niekada neišeidavo į žygį nepasiėmę virvės). Tapau tikra fūra pagal posūkio kampą -dviejų juostų kelyje gal kelkraštį kabindamas ir apsisukčiau :) Vis dar tebeašarojančia akimi patraukiau į Mažeikius susitaręs su komanda, jog pasiskambinsiu ir pranešiu naujienas, jei tokių bus. Niekam nesakiau, bet tada važiavau su tokia mintim, kad jei pirma randu geležinkelio stotį, o ne servisą, tai važiuoju namo. Geležinkelio bėgiai pasitaikė pirmi, bet namo negrįžau. Tiesiog nusprendžiau, kad šiandien ne ta diena, kai gyvenimo šūdai turi užpilti akis (kad ir tiesiogine prasme).

 Servisą, kuris sutaisytų prielipą radau tik iš trečio bandymo,bet sutvarkė viską atsakančiai ir "sportininkams-turistams nemokamai". Maloni smulkmena. Pamažėl vėl susirinko mūsų ištikima kompanija ir papietavę picerijoje miesto centre patraukėm tolyn pagal maršrutą. Beja, civilizacija Mažeikiuose iškrėtė mažytį pokštą - pietavom savais įrankiais, kadangi padavėja nesugebėjo atnešti pakankamo kiekio :) vat tau ir didmiesčio aptarnavimas :))

Tos dienos vinimi galima drąsiai vadinti bandymą persikelti per Vaduvos upę ties Lieckava (kaip vėliau išsiaiškinom bristi reikėjo per čia). Kažkas rado ir perbrido

kai tuo tarpu mes, su pakeliui sutikta kita kompanija, šunkeliais nublūdijom iki Latvijos, tada pasivaikščioję pievom atkakliai ieškodami brastos, kurs jos niekada nebuvo ir neturėjo būt, grįžom tuo pačiu keliu atgal ir galų gale persikėlėm per hidro elektrinę(!)  Na o desertui buvo vakarienė degalinėje, su vaizdu į Mažeikių naftos gamyklą. Miesto vaikams pritrūko naftos produktų kvapo. Manyčiau tinkamiausias pavadinimas šiai teminei vakarienei. Ką galvojo tos degalinės budinti operatorė išlieka paslaptimi :)

 Na o toliau grįžimas su švilpuku ir dainom, nes kitaip per lietų ir neminama. Tiesa švilpukas buvo naudojamas ne ritmui palaikyti (kaip kad būna irklavimo treniruotėse) o įspėjimui apie artėjančias mašinas. Iš galo mūsų vorą prižiūrintis Šaras sušvilpdavo, pamatęs prisivejantį transportą, kad susirikiuotume į darnią eilę. Per tokią liūtį, kuri mus skalbė beveik iki pat Rienavo įžiūrėti kažką buvo tikrai sudėtinga, o išsižioti- baisu (nes labai lengvai galėjai prigerti :D )

Rienave gavom židinį batų ir kojinių išsidžiovinimui, karštų barščių Aurelijaus palapinėje, šildančių žalių devynerių iš mano kišenės, kaitrų laužą "tušonkių" stovykloje ir gerą kompaniją. Deja visų tą naktį nutikusių nutikimų pasakoti negaliu, bet įvykį su žibintuvėliu du žmonės prisimins ilgam :)

 Ryte buvo ekskursija po Renavo dvarą (8ryto!!!! -bepročiai!!!) ir paskui "grožio miegas", nes mes su Aurelka nutarėm tokį ankstyvą metą niekur nevažiuot, o prisijungt vėliau. Tad kompanija išbildėjo į Žemaičių Kalvarijas, o aš pagaliau išsimiegojau kaip ir priklauso per atostogas :)  Sedoje nutarėm papietaut ir nelauktai sutikom forumo temos "žvaigždę" - Laurą, kuri vis ieškojo kur tas busikas, kur mūsų daiktus veš :)))

Smagiai papietavę nusprendėm paįvairint savo kelią ir iki didžiausio Lietuvos akmens (Barstyčių milžino) važiuoti žvyrkeliu. Galiu pasakyt, kad gabalas to žvyrkelio buvo tikrai nepakartojamas :) stambi skalda, palaidas ir klampus žvyras, ekskavatoriai pašonėje ir be prasidedantis lietus, grasinantis paverst kelią į vientisą košę. Na bet kliūčių ruožas įveiktas, smagiai prasinešta beveik ganyklų takeliais (beja labai geros būklės), pakeliui stabtelta pas močiutę vandens (pagal klasikinę aferistų taktiką: vienas užklausia kur čia akmuo taip nukreipdamas žmogaus dėmesį, kai kitas "eina vandens". Kai post factum nuvažiavom kelis šimtus metrų juokavom, kad neduokdie tai bobutei koks šaukštas dings - taigi viskas - garantuotai mus apkaltins :D )

 Fotosesija prie "akmenuko" (tą syk lankyto du kartus, bėgiojant nuo lietaus),

 

pietūs vidury miško esančioje kaimo turizmo sodyboje, kurioje kainos kaip vidury Vilniaus senamiesčio.

na ir pro Kaukolikus(!) link Apuolės piliakalnio kur mūsų laukė šeštoji nakvynė. Sustojimas Kaukolikuose ko gero įstrigo visiem tuo metu ten buvusiems, kai vietinis savo žemaitišku dialektu aiškino sezono aprangos ("pažiūriekit kap jūs atruodot, taigi šalta, numirsit"), lietuviškos politikos ("prezidentė tai gera buoba - jai perduokit lienkiejimus, o va Kubilą tai.... "), na ir pabaigai dar bandęs parduoti mums grybų :)

 Nakvynė niekuo neišsiskyrė iš kitų (na nebent ypatingu aromatu ir komfortu, nes radom šviežiai nupjauto šieno, kurio kas netingėjo ir laiku spėjo galėjo pakankamai prisikraut po palapine ir karališkai išsimiegot :] ), bet va rytas prasidėjo plojimais iš debesų išlindusiai saulei ir džiovykla ant tilto turėklų :) netgi buvo galima išvysti pilvus džiovinančius pingvinus!

 

 Na o toliau - Mosėdis!

 

Mosėdis mums pasirodė vertas aplankymo netgi du syk. Nemenkos įtakos tam turėjo kavinukės, po akmenų muziejumi, bulviniai blynai ir labai skanus vietinis alus :)

Akmenų muziejaus ekspozicija tikrai verta dėmesio o jau parkas parkas... grožis. Lietus nutraukė mūsų bandymus pasivaikščioti tarp uolienų iš pačių įvairiausių kraštų -Gotlando salos, Švedijos pakrantės, Baltijos jūros dugno ir t.t

 

 

 

Apskritai šią kelionės dalį vadinčiau kaip ypač akmeningą - Orvydų sodyba, Puokės akmuo, Mosėdis, riedulynas ir akmeniniai pasatai ar tvoros. Tad kažkuriam kaime aptikę žmogų, skaldantį akmenis pernelyg nenustebom - matyt pas juos tai taip pat įprasta, kaip ir malkų kapojimas :)

 Įstrigo ir grįžimas į Šventąją. Abu vakarai. per rūką, vakarėjančio dangaus fone, beveik visiškai tuščiam kelyje. Lyg laukinės gamtos vaiduokliai grįžtantys į civilizacijos irštvą.

O taip Šventoji buvo blogai, labai blogai. Jaučiausi kaip tas vilkas narve - norisi bėgti kuo toliau ir urgzti ant visų ir visko kas susiję su tuo erzeliu ir bordeliu. Nespėjęs išnirt iš rudeniškai šaltos nakties jau vėl norėjau atgal. Toliau nuo barų erzelynės ir neono "šilumos", o kur dar elitinė publika išeiginius treningus pagaliau pakeitusi į gariūninius džinsus. Kiekviena sekundė toje dūzgiančioje minioje prilygo nebent mašalų draugijai tvankiame miško keliuke. Skirtumas tik tas, kad nuo šitų nebuvo kur dingt, nes blaškėmės ieškodami kuria kryptimi reikia važiuoti link stovyklos ir visi sutikti velomanai kaip susitarė rodė skirtingas kryptis :D būna vakarų kaip tyčia :)

Turėtą laisvą dieną Šventosios kempinge išnaudojom grįžimui į Mosėdį ir Orvydų sodybos lankymui. Visiškas "atsirovimas". Dėl per didelio energijos pertekliaus netyčiom užsimezgė karas keliuose. Jame aktyviai dalyvavo Julius, Šaras na ir aš aišku :) Neapsieita ir be "civilių" aukų - Živilės ir jos vaikino (ir nepasisek tu man taip žmogui :DDDD ). Tiesa skubu nuraminti, jog kariaujama buvo su varnalėšų "kibikais", tad kraujo nebuvo pralieta. Juolab, kad lakstant dviračiu 30-50 km/h ne taip lengva pataikyt :D Prie militaristinės tematikos puikiai įsipaišo ir tankas Orvydų sodyboje. Išrinktas iki nebeišardomų dalių. ką darysi... vistiek smagu buvo palandžiot.

po visų kelionių ir įspūdžių nenumaldomai artėjo paskutinis vakaras su paskutiniu laužu šiam žygyje. Sunku tą vakarą aprašyt ne kiek dėl išblėsusių įspūdžių, kiek dėl žodžių trūkumo. Būna akimirkų, kurių negali aprašyt, nors berods turiu gabumų iš nieko priskaldyt vežimą malkų. Ką ten vežimą...du vežimus! o čia- niekaip. Parašau - ištrinu. Nes Liną Vainių trypiantį vietoje ir dainuojantį "Esu aš mažas piemenėlis/Man patinka pievų gėlės -/Šitokio didumo!" reikia pamatyt ir išgirst, nes "kalaviją" reikia kelt kartu su visais prie laužo, nes kai nemoki žodžių reikia mintyse keiktis ir bent jau niūniuot. ir nieko čia daugiau neparašysi - tiesiog reikia būt. Yra gyvenime akimirkų neaprašomų, žodžiais nenusakomų ir pirštais neparodomų, tik išgyvenamų. Kartais tik tą vienintelį sykį, kai esi ten, kur ir norėjai būt.

 

pabaigai.

 esu bevilitškas pažadukas :) ne iš blogos valios, greičiau iš to nesibaigiančio sūkurio idėjų, planų ir tunto minčių. Tad ir žadėto "prielipos" pristatymo nebus. Galėčiau nebent teisintis nuotraukų nebuvimu ir pačios prielipos numatoma evoliuciją į prielipą v2.0, tad teks apsiribot tik šia nuotrauka:

 

dar manęs daug kas klausia iš kur gimsta tokie žygiai, kaip surandami tokie nuostabūs kompanionai ir aplamai KAIP ČIA TAIP???? o viskas labai paprasta. Kelionės, kaip ir šis žygis prasidėjo nuo velomanai.lt forumo skilties "kelionės" . Šio žygio pradžia, būsimų žygeivių abejonės ir labiau patyrusių patarimai, džiaugsmai, bei nesitvėrimas kailyje kada pagaliau pajudėsim su pavieniais giliais atodūsiais, kad šiemet nepavyks ir daug daug įspūdžių, nuotraukų, padėkų, susižavėjimo plykstelėjimų ir šiaip smagių pasisakymų rasite čia. Kitais metais vėl judėsim aplink LT, tad jei tik yra noro prisijungt - nurodytame forume ieškokite temos "žygis aplink Lietuvą 2011" ;) na bet šito daugumai sakyti jau nebereik ;)

p.s. mūsų kompanijos paparacių darbus galima rasti čia: Juliaus ir Šarūno (1,2) būtų smagu, jei dėl nuotraukų naudojimo susitartumėte su autoriais ;) man tuo požiūriu pasisekė - atsipirkau pažintimis ir pažadu aprašyti visą mūsų šlaistymąsį

 

žygio pirma ir antra dalys

 

 

kaip.tik.ten del.icio.us ...kad neduokdie nebūtų per lengva

2010.07.20, 21:56

nors horoskopais šventai netikiu, tačiau ten teisybės galima rasti:

"Taikos ir ramybės periodu, neturėdamas kur nukreipti savo energijos, jis jaučiasi nebe Avinu, o avimi."

Vat ir krečiu kvailystes, iš neturėjimo ką veikt matyt :)

buvo Šiaulių daugiadienės varžybos (http://www.mtb-siauliai.lt/lt), na o dabar žygis aplink LT (tęsinys).

Žygis oficialiai startuoja nuo Šiaulių ir nuo šeštadienio(07.24) iki sekmadienio(08.01) bastysimės aplink pasienį su braliukais na ir žinoma važiuosim pajūriu link Klaipėdos. planuojami 70-80km per dieną neatrodo labai rimtai, tad sugalvojau imti "prielipą" :) Prielipos foto deja išvysite tik po žygio, kartu su aprašymu, o kol kas galiu tik pasakyti, kad kelionėje Ukmergė-Vilnius prielipa labai smagiai traukė mano dviratuką žemyn įkalnėse ir  sėkmingai stabdė plente, kur vietoje kruizinio ~30km/h teko dėt pastangas, kad išlaikyt bent jau 26km/h. ir čia tik su 3,5kg kroviniu. Šiandien krovinuko komplektuojama kur kas daugiau ir pamažėl ruošiuos morališkai art minimum dvi dienas.Nes kaip ir skelbia antraštė - neduokdie bus per lengva. tad su ta mintim startuoju ne Šiauliuose, o čia pat, Vilniuje. su dar gauja tokių pat ištroškėlių. Ryt, trečiadienį, kai vėluojantys lėks į savo darbus mes lėksim į savąją kelionę. pirma diena Vilnius-Dūkštos-Kernavė-Jonava. Planuojam įtilpt į 90km, antrą dieną trauksim prie apdainuotų Dubysos krantų ir tikiuosi, kad po planuotų ~100km dar užteks jėgų įvertint grožį. Trečia diena atsipalaidavimui. 60km ir karštas dušas kempinge. Na o paskui atsiduosim Lino V. malonei ir tikėkimės, kad "na jau šiandien tai tikrai tikrai mažiau minsim" nors sykį bus tiesa :D

iš šio žygelio tikiuosi daug, bet kažkoks nerimas vistiek yra. Bet tai visada man taip, kai noriu kur nors išsinešdint ir ką nors radikaliai pakeist, kad pailsėt nuo visko ir visų. Gerai sesė sakė - tuomet nesinori kraut lagaminų, o pakilt kaip paukščiui - laisvam nuo kasdienių rūpesčių. Ar kažkaip panašiai. mintis tokia ir ji visiškai teisinga. Sarašas guli ant stalo, daiktai mėtosi pusračiu ant grindų, liko tikrai nedaug, jau netgi suskirstyta viskas. tik supakuot, sudėt į tašę, ją pritvirtint prie prielipos ir nuėjus anksčiau miegot laukt rytojaus. bet ne, neišeina. prognozuoju, kad anksčiau 00:30 tikrai nenueisiu miegot, ne pirmas ir ne paskutinis kartas :)

 beja, pasierzinsiu. planuoju parašinėt per žygį.kažką panašaus į žygio dienoraštį, bet gal su asmeninėm pastabom, na su tom visom pabėgusiom mintim. Kai po kažkurio laiko keikies, kad neužrašei. nes čia yra o čia jau nebėr. kaip drugelis koks. nors anie nebetokie baikštūs pastaruoju metu

na bet čia jau Šiaulų maratono vaizdelis. O ten kita istorija. Istorija, kurią kiekvieną syk panorėjęs aprašyt vis nuplaukiu kažkur šalin. Todėl manau, kad gal tegu viskas taip ir lieka. Nors papasakot tikrai yra ką. Paklausk, kai susitiksim - papasakosiu. ir foto parodysiu ;)

o kol kas iki pasimatymo po gerų dviejų savaičių. Ieškokit manęs ten, kur nėra interneto, kabelinės televizijos ir visur skubančių miestiečių. Ieškokit, kur kvarkia varlės ir čirpia žiogai, o giedrą vasaros naktį aiškiai matomas ne "akropolio" švytėjimas, o Lyros žvaigždynas.

iki

 

 

kaip.tik.ten del.icio.us principinis ginčas

2009.03.20, 00:29

gal netyčiom nesusikalbam,tai pasibraižiau. Mano mintis tokia, kad sumažinus sunkio jėgą (t.y. mašinos masę, duobė bus įveikta paprasčiau. Sukibimas šiuo atveju nėra toks lemiantis veiksnys, kadangi kritinėje juostoje (pažymėti raudonai duobės kraštai) padanga praslysta. Tu teigi, kad reikia didint slėgį į ploto vienetą (didinant masę) bet didėjant masei didėja F sunkio ir vektoriškai tavo ratai vistiek eis žemyn o ne į priekį. t.y. realiai horizontalaus postūmio tau masė tikrai nesuteiks. tai kurioje vietoje aš neteisus?

| 1 | 2 | 3 | 4 | 5 | 6 | 7 | 8 | 9 |