2008.11.20, 21:10
alina_orlova-zeme_sukis_greitai
ryt varysim savo grupės vadovės į namus sveikint. Optimistė tikėjosi pasprukt liga prisidengusi. Ha! pamiršo matyt, kai kadais viena mašina gryžom, butą ir laiptinės kodą susižinot irgi nėr labai sunku, kai giminės toje pačioje įmonėje dirba :) nujaučia man rodos ji apie mūsų planus, nors esu tikras, kad niekas iki mūsų nėra tokių naglybių daręs. ką gi, kažkam reikia naujus takus pramint.
Linking Park - Leave Out All The Rest
Aš gi vaikštau savais, senai jau pramintais, tik va vis kur nors nuklystu ir įsivaizduoju, kad čia jau nauja kryptis, naujas takas į naują rytojų. Svaigios, lyg pirmasis alkoholio gurkšnis, iliuzijos. Bet būt truputi įsimylėjus nuo to nė kiek neblogiau, nesvarbu, kad jau daug maž žinai kuo ir kur baigsi. Taip jau yra, kad ėjimas pats iš savęs yra svarbsnis, nei už tą menamą tikslą. O kaip kitaip, jei posūkių tiek, kad kartais jau nebematai, ką palikai, kai paskutinį syk atsidusęs atmerkei akis priešais nesiskutusį veidą veidrodyje. O smulkmenos gal jau ir nebesvarbu, nes ilgainiui komodos ir lagaminai prisipildo dulkių, nuo smilkalais, atodūsiais, pavieniais gėlių kvapais, šypsenų garsais bei akių gelmėm paženklintų vakarų, naktų, rytų... Ir vieną ryškiai pernelyg ankstyvą savaitgalio rytą patampa šiek tiek sunku susivokt, kas buvo tiesa, kas iškreipta iliuzija, o ką suvis nuodais persunktos smegenys sugeneravo. Ir vėlgi tai visai nesvarbu, jei tik nuo viso to vidinis perpetum mobile ima greičiau suktis.
Miglas ir rūkus keičia pavienės snaigės, krintančios žvaigždės ir viską nuplaunantys šalti lyg mylimo žmogaus neištarti žodžiai lietūs. Tik pavienės dulkės lieka. Kad žmonėms, skaitantiems tarp eilučių, būtų ką veikt laisvalaikiu nuo tėvų, vaikų ir priskretusių puodų bei sielos grindų mazgojimo. Pavasaris širdyje taip pat išgyvena savus sezono ciklus, su perkūnijom, per anksti sugryžusiais varnėnais, bei netikėta šalna. Arba netikėtai pakalnučių žieduose pražydusia saule. Ne taip seniai pagalvojau, kad gal tai irgi būtų galima vadint atskiru pasauliu jau esančio pasaulio viduje. Nors esmės tai visiškai neikeičia. Yra taip, kaip šiuo metu ir turėtų būt ir viskas bet kokiu atveju tik į gerą. tik pomidorai troškinyje ne. sekantį syk reiks gryžt prie pradinio varianto (sutrinti į tyrę ir kepti kartu su mėsa, o jau tik paskui troškint su garnyru)
Labankt
2008.03.31, 23:06
nius, šiandien jau galima parašinėt truputi :)
vakar buvo pirmas rimtas dviračių sezono atidarymo krikštas - numinta iki Maišiagalos per Avižienius, Sudervę ir Dūkštas. Mašrutas pasaka, rekomenduoju visiem, kai tik dar labiau sušils ir laukai pasidengs šviežia žolyte ir visokiausiom gėlėm. Mašinų ne tiek jau daug, gal kiek nesaugesnė atkarpa iki Sudervės, kadangi daug posūkių, ant kurių mašinos prisibijo labai lyst į priešpriešinę juostą, kad tave aplenkt, todėl tenka saugotis pačiam :) Bet kelionėje nepatyrėme jokių stresų, važiavome tvarkingai (tiesa su šalmu tik aš vienas, o liemenių neturėjome išvis, nors pagal KET privaloma devėti tiek šalmą, tiek šviesą atspindinčią liemenę). Nuo Dukštų link Maišiagalos didžioji kelio dalis suplūktas žvirkelis, todėl su siauromis, tik asfaltui skirtomis padangomis važiuot nebus tiek patogu, bet ir nėra taip, akd būtų sunku mint, kadangi laisvas žvyras (kur gali sumėtyti) tik pakelėse. Minėtoje atkarpoje ties kažkokiu kaimeliu buvo sustota pailsėt ir pasipildyt nuosavus "kuro bakus" :) ech gėris grynam ore saulutėje šviečiant išsitiest ant suoliuko, gurkšnot gėrimuką, klausytis paukščių čiulbėjimo (ir bendražygių šnekos), jaust kaip kojų raumenis ima dėkot už suteiktą poilsį, trumpam nusivilkt maikute ir pajust gaivų pavasarišką vėją, paleist nemačiom akmenį į priešais esantį prūdą ir paskui garsiai rėkt "karpis iššoko!" beveik tuo įtikint, bet nesusitūrėt ir imt žvengt, daryt foto sesija su šalpusniu dantyse, vėl sėst ant dviračio ir juoktis iš visko ir dėl visko, na gal tik išskyrus degančią žolę (pasisekė tai baltai audi 80, kad stovėjo ant kalniuko ir nespėjau pakilt, kad numerius įžiūrėt. paskūsčiau jeibogu. Parazitai). Maišiagaloje sustot miesto centre.Ir tik paskui pastebėt keistą koplytstulpį (kurio deja nenufotkinau). Dar matėm "pakartą" EU vėliavą, na ne pačią vėliavą, tik ženklą apmaliavotą. Maišiagalos gyventojai matyt nėra teigiamai nusiteikę EU atžvilgiu, nesvarbu kad jų žvyrkelį būtent iš EU struktūrinių fondų rekonstruoja :)
Praktiškai ties čia kelionės linksmumai ir baigiasi, nes gryžom autostrada (nes vat padarėm klaidą ir nepavažiavom šiek tiek toliau iki šalia autostrados einančiu alternatyviu keliuku, kur ir taršos mažiau ir triukšmo ), jėgų irgi užteko gal tik iki "Vilono", vėliau jau vyko savęs prievartavimas, ilsėjimasis po 5km, vėl lipimas ant dviračio ir netgi skausmas. O dar masčiau apie dalyvavimą Ignalinoje...
Taip pat galutinai nusprendžiau savo dviratuką nurašyt ir arba atiduot tėvukui vietiniam pasivažinėjimams arba išmest lauk. Netinkamas ilgom kelionėm nes po tos avarijos reikėjo visus mazgus pasikeist o ne šakes ištiesint tik. na ne esmė. Teks pradėt dairytis naujo, nors žalio supratimo neturiu nuo ko pradėt. Na kaina aiški - iki 1K lt. Nežinomas, gal padėsi su patarimais? :)
jei tik pavyks, žemiau pamatysit mašrutą mano važiuotą :)
Žiūrėti didesnį žemėlapio vaizdąp.s. po visko nusiprasut ir su skaudančiom subinėm bei kojom susirinkt picerijoje įkalt po bokalą alaus yra beveik tobula savaitgalio pabaiga :)
Žeme, sukis greitai