urvas

dviratuks

2008.03.31, 23:06

nius, šiandien jau galima parašinėt truputi :)

vakar buvo pirmas rimtas dviračių sezono atidarymo krikštas - numinta iki Maišiagalos per Avižienius, Sudervę ir Dūkštas. Mašrutas pasaka, rekomenduoju visiem, kai tik dar labiau sušils ir laukai pasidengs šviežia žolyte ir visokiausiom gėlėm. Mašinų ne tiek jau daug, gal kiek nesaugesnė atkarpa iki Sudervės, kadangi daug posūkių, ant kurių mašinos prisibijo labai lyst į priešpriešinę juostą, kad tave aplenkt, todėl tenka saugotis pačiam :) Bet kelionėje nepatyrėme jokių stresų, važiavome tvarkingai (tiesa su šalmu tik aš vienas, o liemenių neturėjome išvis, nors pagal KET privaloma devėti tiek šalmą, tiek šviesą atspindinčią liemenę). Nuo Dukštų link Maišiagalos didžioji kelio dalis suplūktas žvirkelis, todėl su siauromis, tik asfaltui skirtomis padangomis važiuot nebus tiek patogu, bet ir nėra taip, akd būtų sunku mint, kadangi laisvas žvyras (kur gali sumėtyti) tik pakelėse. Minėtoje atkarpoje ties kažkokiu kaimeliu buvo sustota pailsėt ir pasipildyt nuosavus "kuro bakus" :) ech gėris grynam ore saulutėje šviečiant išsitiest ant suoliuko, gurkšnot gėrimuką, klausytis paukščių čiulbėjimo (ir bendražygių šnekos), jaust kaip kojų raumenis ima dėkot už suteiktą poilsį, trumpam nusivilkt maikute ir pajust gaivų pavasarišką vėją, paleist nemačiom akmenį į priešais esantį prūdą ir paskui garsiai rėkt "karpis iššoko!" beveik tuo įtikint, bet nesusitūrėt ir imt žvengt, daryt foto sesija su šalpusniu dantyse, vėl sėst ant dviračio ir juoktis iš visko ir dėl visko, na gal tik išskyrus degančią žolę (pasisekė tai baltai audi 80, kad stovėjo ant kalniuko ir nespėjau pakilt, kad numerius įžiūrėt. paskūsčiau jeibogu. Parazitai). Maišiagaloje sustot miesto centre.Ir tik paskui pastebėt keistą koplytstulpį (kurio deja nenufotkinau). Dar matėm "pakartą" EU vėliavą, na ne pačią vėliavą, tik ženklą apmaliavotą. Maišiagalos gyventojai matyt nėra teigiamai nusiteikę EU atžvilgiu, nesvarbu kad jų žvyrkelį būtent iš EU struktūrinių fondų rekonstruoja :)

Praktiškai ties čia kelionės linksmumai ir baigiasi, nes gryžom autostrada (nes vat padarėm klaidą ir nepavažiavom šiek tiek toliau iki šalia autostrados einančiu alternatyviu keliuku, kur ir taršos mažiau ir triukšmo ), jėgų irgi užteko gal tik iki "Vilono", vėliau jau vyko savęs prievartavimas, ilsėjimasis po 5km, vėl lipimas ant dviračio ir netgi skausmas. O dar masčiau apie dalyvavimą Ignalinoje...

Taip pat galutinai nusprendžiau savo dviratuką nurašyt ir arba atiduot tėvukui vietiniam pasivažinėjimams arba išmest lauk. Netinkamas ilgom kelionėm nes po tos avarijos reikėjo visus mazgus pasikeist o ne šakes ištiesint tik. na ne esmė. Teks pradėt dairytis naujo, nors žalio supratimo neturiu nuo ko pradėt. Na kaina aiški - iki 1K lt. Nežinomas, gal padėsi su patarimais? :)

jei tik pavyks, žemiau pamatysit mašrutą mano važiuotą :)

Žiūrėti didesnį žemėlapio vaizdą

p.s. po visko nusiprasut ir su skaudančiom subinėm bei kojom susirinkt picerijoje įkalt po bokalą alaus yra beveik tobula savaitgalio pabaiga :)

Komentarai [3] | Įrašė Tautvydas | atradimai

seniai tai buvo

2008.03.28, 19:38

kuo ilgiau nerašai, tuo daugiau minčių randasi, o joms pasiekus kažkokią tai mistinę kritinę masę taip "paf" ir praktiškai tuščia galvoje. Pavieniai branduoliai plaukioja su niekuo jokiomis traukos jėgomis nesusiję. Savivalos procesas? Galbūt. Tiesiog neretai apninka jausmas, jog tai jau senai buvo. Ne, ne deja vu. Labiau lyg posakio "visos natos jau sugrotos (tik ne už visas pinigai paimti)" interpretacija rašytiniam žodžiui. Nerandu naujų natų savyje, aš lyg Molly Mahoney - lyg ir turiu neblogą pradžią, bet vis nerandu tęsinio. Dažniausiai viena nesibaigianti uvertiura.

Turint problemą (ar įsivaizduojant, kad ją turi) logiškiausia būtų pradėt kapsyt nuo priežaščių ir jas šalint. Ir čia aš gaunu lengvą šoką, nes akivaizdu, kad a)bet kokie briedai į galvą lyst ima tada, kai neturi ką veikt; b)ką veikt aš visada susigalvoju, nors tai galbūt ir ne pati naudingiausia veikla; Lyg ir neturėtų būt jokios problemos, bet ji yra. Berods Velykų sekmadienį varčiaus nuo šono ant šono o galvoje tik 4605 su besikeičiančiu objektu vis makaliojasi. Darbiniai skaičiukai galutinai atšoko gal tik antrą velykų dieną, kai tvorą su tėvuku tvėrėm*. Bet informacijos trūkumas beveik fiziškai jautėsi. Vėlgi, gal nuo per didelio laisvo laiko kiekio. Ne pirmas kartas, kai iš tėvų išlekiu anksčiau, nei galėčiau vien tam, kad gryžt ir vėl nert į informacijos srautą. Tą patį srautą, iš kurio daugumoje atveju išneri ne ką geresnis, nei panėrei, tik apsunkęs ir nuvargusiom akim. Ir vistiek apsisukęs neri atgal. Nejučiom prisimenu "Kompiuterasto atostogas" ** Be filtrų išgyvent jau senokai neįmanoma, tačiau su tolimesniu pritaikymu vis dar sunkoka. Kažkaip liežuvis neapsiverčia pasakyt "atšok, neįdomu" net ir saldžiai suvyniojus į vatą. O reiktų. Susitaupytų laiko minimum dviem žmonėm. Arba ta senai pamiršta px`izmo mantra *** O kur dar užgautos ambicijos ir noras kai nekuriem bakstelėt pirštu į konkrečius faktus ir nebevaidint aukos. Psichologinis trikampis veikia visu gražumu. Žvaigždutės čia nebus,nes ko jau ko, bet visokių nusipiginusių žurnalų bobšėms (nemaišyti su mergina/moterim) blevyzgų tikrai nelink`insiu, o originalaus "psichologija tau" neradau.

Ir vėlgi, beveik kažkur matyta, girdėta ir būtų beveik ciniškai neįdomu. Ir vistik neišeina "delete", kaip viena susivėlusi panelė, prie raudono vyno dėstė. Šypsenos lupų kampučiuose ir akies rainelėse nugula negryžtamai ir nors nudyla bruožai, išnyksta raidės ir juoko natos, bet skambesys vis pasigirsta,o šypsenos kvapas aplanko, kai slepi paraudonijusias nuo gripo akis po tamsiais akiniais saulėtą dieną. Taip iki šiol ir nesupratau ar ištiesų ta mergina pusę kelio nuo spaudrūmio iki Lazdynų vis atsidusdavo, lyg tam tikru, labai intymiu momentu, ir ar aš ją tikrai esu kažkur matęs (kalbėjęs??) ar tai tik atspindys, kas seniai buvo... Beveik girdėta, beveik matyta ir beveik ciniškai neįdomu.

boomp3.com

Skaityti plačiau

Komentarai [0] | Įrašė Tautvydas | atradimai