2008.01.29, 09:12
Kaip praktika parodė, pats baisiausias dalykas internetinėj prekyboj yra ne tolimųjų rytų šalys, valiutų konvertavimas ir prikimas nepačiupinėjus, o Lietuvos paštas... Apima labai nesmagus įsiūtis, kai supranti, kad tą instituciją išlaikai savo lėšomis, o ji kryptingai dirba privatizacijos linkme.
Šitas sauskelnės išaugau, vienareikšmiškai ateityje pirksiu tik internetu, juolab, kad daiktas man kainavo nei daug, nei mažai - 49,2 % pigiau, nei Tėvynėj.
2008.01.16, 16:05
Šiandien mano laidotuvės. Užuojautą priimu ir natūra (siūlyti net ir intymų).
Ačiū visiems skaičiusiems ir susilaikiusiems nuo komentavimo. Dar didesnis ačiū visiems neskaičiusiems, bet komentavusiems (duona mano kasdienine). Taip pat ačiū tam, kuris pasivargino ir mane pakviest į mano laidotuves.
Skaityti plačiau
2007.12.20, 11:36
Keisti tie žmonės, už kibirkštėlę penkiolikos tūkstančių negaila, o dvidešimtį kainuojantis likusio gyvenimo komfortas - per brangu.
Skaityti plačiau
2007.12.18, 09:23
Dėmėėė, didelė dėmėėė
Grėėėsmėėė, reputacijai grėsmėėėė
Dėmėėėės, vienintelė prasmėėė
Kur nusikaltimas, ten bausmė!
Skaityti plačiau
2007.12.12, 09:38
Šiandien aš turiu planą. Labai gerai, bent jau nepasiklysiu. 2 valandos iš tų skurdžių 24 būs pėsčiomis. Aktyviai trypsiu 44 dydžio kareiviškais batais Unesko paveldą. Šekit iešmučiai, o jūs ką darote planetos labui?
Skaityti plačiau
2007.12.04, 08:17
8:03 Prancūzparikis
Blyškaus veido jaunuolis (BVJ): ΪέΛΥΔ̌ΛΜ Ωέ ΧΓΥΧά
Hablicelis (H): (čpogt baltą ipoudo ausinę iš kairės ausies) Prašau.
BVJ: ar gailiu paklausti?
H: Klauskite
BVJ: Tik nepagalvokite nieko blogo...
H mintyse: Jo, aš kaip tik ta charizmatiška asmenybė, kurią rytais kalbina nepažystamieji
BVJ: ar nepadėtumėte bent ant litro benzino, visą naktį nemiegojau, reikia grįžti į Šalčininkus
H: girdėta...
Hablicelis dideliais žingsniais dar didesniais kareiviškais batais nueina savo reikalais kišdamasis atgal į ausį ausinę, užuolaidos nusileidžia.
Diagnozė - mulkis. Sugeneruot variantų, kodėl tas vaikinukas ten prašinėja pinigo labai lengva, galiausiai net lietuviškai gnybtelt: tai kas tave čia tempė, jei nežinai kaip grįžt, bet stengiuosi būt beveik padoriu žmogum, tad visgi jaučiuosi kaltas, kadangi visiškai atmest šanso, jok jis tikrai į bėdą patekęs žioplys taip pat neišeina. Kaip ir visad, teisingas atsakymas aplanko vėliau: reikėjo paprašyt automobilio dokumentų ir vairuotojo pažymėjimo, o tada, jei prognozė ta, kuri buvo pirminė, ne atmest, o užmest piliečiui į nosį, nors skambant ausyse queenų sambady tiu lav aš tam irgi buvau visai nepasiruošęs ir nenusiteikęs. Visai kitaip būtų jei skambėtų Fear Factory.
Šį gražų ir šiltą antradienio rytą pradėsiu nuoširdžiu prisipažinimui sau - aš esu mulkis.
2007.11.28, 14:38
2007.11.09, 08:50
Dabar žmonės gudresni. Anksčiau, kai eidavau į kokį spketaklį būdavo opcija "nusipirkti programą". Tas, vaikams skirtas prieš porą metų (Panama yra graži; tik negalvokite, kad tada susigalvojau, kuo būt galėčiau) ir dar kažkoks vaikiškas prieš metus (pagal protinį potencialą ir spektakliai sakyčiau, nors ipodą beveik perkandau) - nesiskaito.
Vakar musėt visi žinojo, koks ten tas siužetas, tik aš vienas runkulis taip ir nesurišau atskirų fragmentų. Kūma net kelias savo interpretacijas pateikė. Gražu aišku. Grakštūs, ne pagal pirminį gamtos (jei nepriimtina, žodyje gamta padarykite 6 klaidas ir skaitykite kaip "dievas") užmanymą. Beveik taip pat gražu, kaip sunkiasvorių boksas, bet muzika gražesnė. Tiesa, pačios tuo neįtikinau, nors ir sutarėm, kad tiek viena, tiek kita - savęs žalojimas. Matyt šiai meno rūšiai aš nebepriaugsiu.
Dar versači treningai ir sportbačiai patiko. Kaži, kada tokie pasirodys Gariūnuose?
2007.10.30, 12:27
Mylimiausieji mano, toliau foto.
Skaityti plačiau
2007.10.25, 14:15
Gyveno kartą dvylika meškučių. Gyveno sau gražiai iš pradžių būdami kiaule, kol tą kiaulę ėmė ir nužudė. Sunku įtikėti, kad kiaulė galėjo duot gyvybę tokiai gausybei meškučių, bet taip jau buvo. Kiaulių visokių būna. Būna kiaulių keliuose, būne kiaulių-vorų. Dar būna kiaulių-feniksų, tik anos ne liepsnoj, o puode reinkarnuojasi į kažką. Pieniškas dešleres, meškučius ir galiausiai mėsą. Dvyliką meškučių niekuo neišsiskyrė ir buvo tokie pat, kaip ir visi kiti meškučiai - apglamžyti ir niekam nereikalingi iki juos aš suradau ir nužudžiai. Visokiais iškrypėliškais būdais. Jei kas paklaustų apie paikiausią mano gyvenimo dieną - nedvejodamas šiandien pasakyčiau, kad šiandien. Gal buvo ir paikesnių, bet juk švari sąžinė - sklerozės požymis, o kaltas aš nesijaučiu. Tik girtas, o tai ne tas pats.
Toliau bus daugybė nuotraukų su meškų mirtimis, tad susimildami - jei jau ryžotės skaityti toliau, nuolankiai prašau priimti viską kas pateikiama su derama pagarba ir santūrumu. Žudyt meškas - darbas ne iš kasdieninių.
Skaityti plačiau
Internetinė prekyba