kaip.tik.ten del.icio.us Be antraštės

2007.10.02, 15:48

Esmė ne darbe, nes susirgus ir pasilikus namie darbas lygiai taip pat na bukvu X, reikia tą pripažinti, pasidaryti akistatą su savimi. Ne darbo vietoje esmė, ne n-tasis aukštas kaltas, ne UA kalta, esmė veikiausiai manyje, nes namie tai niekas netrukdo, o darbas stovi, einamuosius darbus, šast ir padarau, atsakau, paskambinu, o uodegos šlykščios uodegos lieka. Kaip mane tas nervina. Nieko nedarau, verkšlenu sau tyliai, o bent kad nors per nago juodimą pasistumėčiau, nors kelios eilutės kompe ir tvarka, svarbu pradėti, tai ne- kaip smagu yra save graužti, užgraužti, pergraužti ir pan. Uodegos yra šūds, kiek kartų ir univere "niekad nepasilikti, ką galima padaryti šiandien" netgi psichologės paaiškinimas, jog galiu dirbti tik , kai mano smegenys pasiekia stresinę ribinę būseną, kuri padeda man susikaupti ir bijoti neišvengiamybės man nepasiaiškinimai. Kaltas aš, vidinis aš ir visi aš, kurie po velnių, nesikeikiant tingi dirbti.