vakar

2005.11.09, 08:10

teko pabuvot - Cezario Graužinio režisuotame R.Schimmelpfennigo spektaklyje 'Arabiškos naktys'. Kritikas iš manęs, kaip iš ožio astronomas, taigi galiu pasakyt kad spektaklis labai patiko. Prisipažįstu, kad ne viską supratau, tačiau likau sužavėtas.

ir dar rūkas vakar. rūkas turintis skonį ir kvapą. kai į plaučius trauki tą klampią substanciją tyvuliuojančią aplink tave. ir nežinai kas laukia už sekančio posūkio.

vaikystėj esu pasiklydęs tokiame rūke. buvo tada žiema, gyvenau pas senelius kaime. nuėjau į laukus ir pamečiau kryptį. po kojomis baltas sniegas. aplink tirštas baltas rūkas. dešimt žingsnių ir nieko nesimato. ir tyla, kokia tik būna žiemą kaimo laukuose. ir neturintys dešimties berniukas beviltiškai pasiklydęs. šuns lojimas tada išgelbėjo. įdomu ką tada aš galvojau? nes dabar prisimenu tik rūką sniegą šuns lojimą.