2009.12.11, 13:36
reikėjo/nereikėjo. nereikėjo/reikėjo. <...>, bet gal laikas ne tas. <...>.
tąvakar ėjau per miestą. per lietų -- per lyjančią žiemą, o galvoje sukosi a.marčėno eilėraščio pradžia:
per dieną žemė lietų godžiai plempia
kuriam kas valandą mažiau erdvės
stotis bažnyčia kapinaitės plentas
ir autobusas kur tuoj pat judės
šaltas ir šlapias miestas. gera eit per tokį. ausyse ausinės. mėgstama muzika. miestas savotiškoje tyloje. rūkoriai prie kabakų vaidinantys tik jiems vieniems suprantamas pantonimas. cigarečių dūmų kvapas. kojos ir balos.
2009.12.08, 12:11
tris savaitęs negydytas permanentinis peršalimas pavirto trijų savaičių lovos režimu. tačiau, nepaisant ligos, tos sveikimo dienos vienos geriausių per paskutinius kelis metus.
šiandien teko kolegų klausti koks fakin įėjimo kodas į kontorą.
2009.11.19, 21:11
tęsinys. I diena, II diena, III diena, IV diena, V diena, VI diena, VII diena, VIII diena
2009-09-30. Sekmadienis (Devinta diena)
Antrą valandą nakties degalinėje - nulis veiksmo. Klausiame degalinės vyruko ar galime kur nors prigulti ir pamiegoti. Kur tik norite :) sako vyrukas. Ieškome vietos. (primenu - palapinė paskendo pirmos dienos vakare ties Pl/Sk siena.) Žolė šlapia - iškrito rasa. Galop randu sąlygiškai sausos žolės plotą po beržais. Lūžtame. Kaip vėliau sužinome, naktį buvo apie 8-9 laipsnius šilumos. Mano miegmaišio komforto temperatūra prasideda nuo 13. Miegoti šiek tiek šaltoka. Tiksliau - pabundu paryčiais visiškai sustiręs.
Tik prašvinta ir stojame į trasą. Taikomės į furas su lietuviškais numeriais - rodome LT ženklą. Tačiau lietuviai furistai važiuoja akmeniniais veidais.
Nepraėjus ir dvidešimčiai minučių jau riedame į Kauną! Tuščiu autobusu!!! Great success. Gerdami kavą blevyzgojom, kad būtų neįtikėtina jei sustotų lietuviai ir pamėtėtų tiesiai į Vilnių ar bent jau iki Kauno. Ir še tau boba devintinės - mūsų žodžiai nuėjo tiesiai metafizikai į ausis.
Autobuso vairuotojai, sužinoję kaip, iš kur ir kiek laiko mes keliaujame, kur ir kaip miegojom pastarąją naktį išvadina ekstremalais :D
Vėliau leidžia austrų girtuoklių dainas, o autobusas tiesiog skrenda siaurais Lenkijos keliais.
Ties Garliava užklumpa lietus. Iki Kauno veža Latvijos rusas. Klauso neįtikėtinai kokybišką transą.
Ties Kaunu lyja. Lyja smarkiai. Bet stovime nedaugiau dešimties minučių - sustoja nekalbus jaunuolis.
Vilnius. The End.
Dienos reziumė: kažkokia degalinė Lenkijoje ties 8 kelio pradžia >> Vilnius, 3 auto, 699km (viso: 4300km)
I diena, II diena, III diena, IV diena, V diena, VI diena, VII diena, VIII diena, IX diena
2009.11.13, 00:02
tęsinys. I diena, II diena, III diena, IV diena, V diena, VI diena, VII diena
2009-09-29. Šeštadienis (Aštunta diena)
Tik prašvitus visą valandą niekas nestoja. Pėstute kėbliname apie 2,5km į priekį. Anot žemėlapio ten šiek tiek geresnė vieta.
45 min dirbu, po to stoja ktb. Užsikniaubiu ant kelių ir užmiegu. Prabudęs matau, kad ktb kalba su vairuotoju. Jis gali pamėtėti link Vengrijos-Slovakijos sienos.
Vairuotojas, kuriam 33 metai, gimęs Izraelyje, gyvena Budapešte. Vienerius metus keliavo po Indiją be skatiko kišenėje. Mokėsi kovos menų Šao Lin vienuolyne, buvo Vietname. Vasaromis su bendraminčiais Vengrijos kalnuose stato vienuolyną.
Važiuojame kalnų keliais link sienos, o vyrukas be pertraukos pasakoja ką yra matęs, ką moka.
(Update: vyrukas pasakoja kas yra dzen. dzen yra konkretaus tikslo turėjimas (mėnesio ar metų, ar viso gyvenimo - nesvarbu - svarbiausia turėti tikslą) ir gyventi from moment to moment siekiant to tikslo. dabar mes taip ir gyvenam! - sušunkam. ir išties, sutinka vyrukas, jūs dabar gyvenate kaip tikrieji dzen meistrai.)
Išlipame Esztergom mieste. Ieškodami perėjimo per Vengrijos - Slovakijos sieną, kuris yra ant tilto per Dunojų, pasiklystame. Tačiau pasiklysti buvo verta. Nors kojos linksta iš nuovargio, pamatome visas miestelio lankytinas vietas.
Stovime ant tilto per Dunojų. Kai kas rūko. Fotografuoju.
Šturove (Slovakijos miestelis, kitame Dunojaus krante) - valgome, geriame kavą, smaližiaujame saldumynus, tiesiog stumiame laiką, nes prasideda lietus.
Ach, o posakis - dar po vieną kaušą alaus ir traukiame namo - esant už 1500km nuo namų, įgauną visai kitokią prasmę...
Už miestelio, dar nenuėjus iki tranzavimo vietos, vėl pradeda lyti. Joks lietus nebaisus, kai esi tinkamai pasiruošęs kelionei ir dėvi tinkamus rūbus. Apsivelku bolonkę - lengvą, neperšlampamą ir vėjo neperpučiamą striukę. Kelnės pasiūtos iš tokios medžiagos, kuri greitai džiūva. Užtenka menkiausio vėjo - išdžiūva bematant. Papildoma opcija: klešnės nusisega ir jos tampa šortais (panašiai kaip - Легким движением руки брюки превращаются..., брюки превращаются..., превращаются брюки ... в элегантные шорты).
Sustojęs vietinis vaikinas paaiškina, kad geriau tranzuoti ant gretimo kelio, ten intensyvesnis eismas.
Kulniuojame link to kelio. Lyja. Automobiliai stoja vienas po kito - taip dar nėra buvę. Deja visi važiuoja po 10-15km.
Prasideda liūtis. Vos spėju susukti kuprinę į neperšlampamą apsiaustą, kad daiktai joje išliktų sausi.
Iš karto sustoja anglas, kuris gali paretėti iki Šahy, 50km iki kito Vengrijos-Slovakijos pasienio miestelio. Pasak anglo, ten tikrai tinkamesnis eismas, nes per Šahy važiuoja visi lenkai grįžtantys namo. Be to, nuo Šahy prasideda pagrindinis Slovakijos kelias per visą šalį. Anglas važiuoja ne daugiau 40 mylių per valandą greičiu. Busiko vairas dešinėje pusėje.
Šahy tranzuojame miestelio centre - prie autobusų stoties. Beveik iš karto į mus dėmesį atkreipia vietiniai jaunieji čigonai. Po geros valandos čigonų jau visa gauja. Ktb ir jos paranoja - panikoje. Priėjęs vyriausias čigonas parina, kad šioji tranzavimo vieta yra labai prasta ir reikia važiuoti už miestelio kažkur miškuose esančią degalinę. Pėstute traukiam link miestelio ribos, kad dingtume tiems vaikinams nuo vaizdo. Beeinant sustoja lenkas kunigas, kunigaujantis Vengrijoje ir aplinkinėse šalyse, kur gyvena didelės vengrų bendruomenės.
Paveža iki Katovicų.
Beveik iš karto, tik spėjus pavalgyti džank fūdo, prisiprašome į fūrą lekiančią iki Lodzės. Oho! Taigi geri 250km reikiama kryptimi. Riedame ne daugiau 90km/h, o furistas per raciją stengiasi mums sumedžioti kitą furą. Tačiau iš lenkų furistų niekas nevažiuoja link Varšuvos - pasirodo Lenkijoje sekmadieniais uždraustas furų judėjimas.
Furoje lūžinėju - akys pačios merkiasi. Furistas daro lankstą nuo savo maršruto ir nuveža iki 8 kelio, kuris aplenkia Lodzę ir veda tiesiai į Varšuvą.
Iššokame degalinėje. Pirma nakties. Geriame kavą ir dėliojame strategijas.
Dienos reziumė: Budapeštas >> kažkokia degalinė Lenkijoje, ties 8 kelio pradžia, 4 automobiliai, 618km (viso: 3499km).
***
Bet kaip čia šalta, jetau jetau... kažkaip negalvojau, kad per 5 paras žmogaus kūnas gali taip priprasti prie kito klimato. Stoviu ir drebu, nors esu apsirengęs ilgas kelnes, marškinėlius ilgomis rankovėmis, megztinį ir striukę. Tuo tarpu lenkai lauke tūsinasi apsirengę šortais ir marškinėlius trumpomis rankovėmis.
I diena, II diena, III diena, IV diena, V diena, VI diena, VII diena, VIII diena, IX diena
