pirmadienį gerdamas alų prie sidnėjaus operos rūmų, jaučiausi kaip ne savas. negalėjau patikėti kad esu čia — šimtus kartų nuotraukose/filmuose/svajonėse matytoje vietoje. kad jau už pusantros paros braidysiu po lietuvišką žiemos pabaigą (sidnėjuje vidurnaktis, apie +25, šortai/tapkės/t-shirtai, karšta). kad daugiau nei 20 dienų kelionė po naująją zelandiją jau praeityje. cituojant save – tas kelionių laikas: diena lyg metai, mėnesis lyg sekundė.