Mongolija. Diena 1

Pirmas žingsnis. Pirmas žingsnis visada sunkiausias. Bet, kitaip nei praėjusiais kartais, šį sykį prieškelioninė depresija yra ženkliai stipresnė. Senstu? Ar kelionė kol kas neteikia džiaugsmo? Pagyvensim, pamatysim.

Stambulas pasitinka vėju ir lietuviška temperatūra. Iki skrydžio į Novosibirską – šešios valandos laukimo. Laukimas, kai nesėdi bare prie bokalo alaus, yra itin keistas žvėris: pradžioje pūkuotas ir meilus (atrodo, kas čia tos kelios valandos), vėliau pavirsta urzgiančiu ir besikandžiojančiu demonu (minutės ištįsta į valandas, ir atrodo, kad tam laukimui niekad neateis pabaiga).

Comments

  1. Robertas says:

    O kodėl šį kartą laukimas be bokalo?

  2. nezinomas says:

    Nebemėgstu keliauti apsvaigęs nuo alkoholio. Gėrimas kažkiek užmuša laiką, bet tai vienintelis jo privalumas.

Comments are closed.