Kirgizija. Trylikta diena

Vakar stovyklavietę įsirengėme prie 3,6 km aukštyje tarp kalnų tyvuliuojančio mažo ežeriuko.

O naktį, kaip visada, pradeda lyti. Lyja iki ryto. Lyja darant valgyti. Lyja valgant. Panašu, kad šiandien visa diena bus tokia –  lietinga. Važiuoti dviračiu lyjant, kai temperatūra tik +9 labai nefengšui. Tas lietus varo į neviltį. Tik romanuose romantiškai skamba, kai herojai savaites keliauja purškiant lietui. Realybėje viskas daug bjauriau.

Lyja ir toliau. Kiek apstoja apie pusę antros dienos, pietaujame ir nusprendžiame šiandien niekur daugiau nevažiuoti. Nes šalta, lyja, vakar pusė komandos gėrė vaistus nuo peršalimo. Ką gi antra poilsio diena. Prie ežero.

Septinta diena kaip neturime ryšio – negalime nei paskambinti, nei siųsti SMS. Įdomu, kaip ten laikosi likusieji namie. Buvau visus iš anksto perspėjęs, kad taip gali atsitikti, todėl tikiuosi, kad per daug nesijaudina. O Algirdas kas vakarą išsiunčia mūsų stovyklaviečių koordinates, kurias galima matyti kelionės puslapyje.