Kirgizija. Dvidešimt penkta diena

Iki pietų, kaip ir vakar, tempiame dviračius į kalną. Tiesa, ne tiek daug aukštyn kaip vakar, bet žymiai stačiau. Sunku, netgi labai.

O vaizdai įspūdingi. Karts nuo karto pasimato kirgizų jurtos, loja šunes, ganosi gyvuliai. O daugiau ramybė ir idilė. Tiesa, idilę šiek tiek gadina pridarytos pievos, bet tokia yra Kirgizijos kalnų realybė ir nieko čia nepadarysi.

Perėjos viršuje stiprokas vėjas, diena apniukus, taikosi lyti.

Vėl, kaip ir vakar, pietūs perėjos viršuje, vis dar taikosi lyti.

Nusileidimas daug geresnis nei vakar. Visą kelią tai lėčiau, tai greičiau riedame žemyn, nereikia vestis dviračio.

Tik nusileidus randame upelį ir pridergtą pievą. Statome palapines, aplink unisonu mūkia karvės; šiaurėje, virš kalnų, kabo tamsūs debesys.

Tik įsikūrus pradeda lyti, o netrukus pila kaip iš kibiro.

***

↑387 m    ↓370 m    ~2273 m    9,13 km    01:39:18