Kirgizija. Dvidešimt antra diena

Naktis jau šilta.

Iki pietų kelias tik žemyn. Vaizdai fantastiški. Aplink žalia žolė, krūmai, atsiranda medžiai. Šviečia saulė, o mes lekiame žemyn žydros upės pakrante. Kol kas gražiausia diena ir gražiausios vietos kuriomis teko važiuoti šioje kelionėje.

Kelias vingiuoja žemyn. Su kiekvienu nusileistu metru temperatūra kyla aukštyn. Vaizdai pritrenkiantys. Ir toliau riedame šalia upės, kertame mažyčius upeliūkščius, dardame per miškelius, kelias vis gerėja; kartais dar pasitaiko akmeningų ruožų, bet jų vis mažiau ir mažiau.

Jau nusileidome iki 2,3km, daugiau nei 700m nuo vakarykštės stovyklavietės, labai šilta. Jau spėju pasiilgti kalnų vėsumos.

Pasiveja Dagnė ir praneša, kad vėl lūžo Rūtos bagažinė. Laukiame kol merginos nusileis.

Gedimas paprastas kaip trys kapeikos – įsuku naują varžtą ir tiek žinių.

Tačiau šiandien gedimų diena – sulūžo vienas iš Algirdo krepšių (naujas Ortlieb) ir Renatos krepšys (senukas Vaude). Man – taisymų vakaras, nes manosios pareigos komandoje – mechanikas ir sulūžusių daiktų taisytojas.

***

↑47m    ↓883m    ~2099m    31,84km    03:07:39