Naktį, ne nelijo, bet snigo šlapiu sniegu. Palapinė ryte atrodė lyg eskimų iglu. Smagu.

Išvažiuojant šviečia saulė ir gana šilta. Nuo šiandien vėl nematyti keliai. Beje, iki jau minėto ežeriuko važiavome dvi dienas, nors nuo jo iki draustinio nulėkėm per vieną dieną. Tokia tad priešinio vėjo įtaka.

Beprotiškai fantastiškai gražūs keliai ir aplink esantys kalnai. Tiesiog nebeturiu epitetų tam grožiui apsakyti.

Važiuojame nedaug, nes neturime kur skubėti. Karakol beveik ranka pasiekiamas, o lėktuve turime būti rugpjūčio 28 dieną. Stojame labai gražioje vietoje prie didelės upės šalia ledyno. Dar tik ketvirta valanda po pietų. Kažkas pasiūlo nueiti iki ledyno, kuris visai šalia, teks eiti apie tris kilometrus. Einame per pievas, po to upės vaga per akmenis. Man tokie pasivaikščiojimai neapsakomas malonumas.

Galų gale pakilęs 356 m aukštyn, einu per ledą, o netrukus geriu tirpstančio ledyno vandenį. Esu 4060 virš jūros lygio. Aukščiausia vieta kokioje esu buvęs. Fotografuoju selfiukus 🙂

Dar vienas pliusiukas sąraše prie išsipildžiusių svajonių.

Tobula diena.

***

↑414 m   ↓350 m   ~3703 m   21,30 km   02:59:14