Kirgizija. Aštunta diena

Bet tai kas per šalis toji Kirgizija, jau savaitė kaip nebuvo dienos ar nakties be lietaus. Šiandien vėl lyja. Gerai tik tiek, kad pavyko praslysti tarp dviejų didelių lietaus frontų – tik vienas užkabino pačiu krašteliu.

Diena labai įspūdinga. Man turbūt gražiausia iš visų prieš tai buvusių dienų. Labai gražios vietos, aplink kalnai ir beveik nulis civilizacijos – keli automobiliai ir keletas jurtų. O daugiau tik saulė, kalnai ir gera nuotaika.

Pavakaryje tenka perbristi nemenką kalnų upelį. Vandens žemiau kelių, bet vandens šaltumas! Atrodo, kad kas kojas pjauna.

Dienos pradžioje sutinkame baskų porelę, o dar vėliau, sprendžiant iš akcento, vokietį važiuojantį velomobiliu. Velomobilistas pataria mums nevažiuoti tuo keliu, kuriuo esame suplanavę. Kažką šneka apie aukštus kalnus ir prastus kelius. Galima pagalvoti – mes to patys nežinome.

Vakar lūžo Rūtos galinė bagažinė, šalto virinimo klijai laikė tik kelias valandas. Bet nieko – laikys plastikiniai dirželiai arba kaip mes juos vadiname – sutraukos.

Šiandien Rūtai lūžta visiškai naujas prieš pat kelionę pirktas Vaude krepšys. Su jau minėtais dirželiais sutaisau krepšį. Turėtų išlaikyti šią kelionę.

Stovyklavietė beveik 3 km aukštyje. Saulei beveik nusileidus jau šalta. Tenka traukti pūkinę striukę.

Beje, jaučiu, kad aukščio aklimatizacija jau įvykus, nes 3 km aukštyje įstengiu užminti į kalniuką ir plaučiai nebedega, kaip buvo pirmosiomis dienomis.

***

↑642 m   ↓302 m   ~2927 m   53,07 km   05:11:10