Stebėtojas

2007.12.18, 13:15

Esu Stebėtojas. Nemarūs dievai man skyrė likimą - stebėti vieną iš šventųjų Miestų. Nežinau ar mėgstu savo darbą, nežinau ar myliu ar nekenčiu šį Miestą, aš tiesiog stebiu. Sielos gelmėse norėčiau mesti šį beprasmį užsiėmimą, bet per daugelį savo gyvenimų, esu supratęs - su dievais geriau nesipykti. Kaip gi. Aš pažįstu tuos dievus. Geriau nei bet kuris padaras šioje žemėje. Kadaise buvau vienas iš jų. Bet tai jau kita istorija.

Miestas, kurio Stebėtojas esu, randasi tolimoje šiaurėje, beveik ties pačiu pasaulio kraštu. Tai miestas dunksantis ant septynių kalvų ir nuolat skendintis rūke. Jokiame kitame mieste nepamatysi tiek bažnyčių, nepamatysi tiek nelaimingų žmonių, neužuosi taip dvokiančių kloakų. Tai keistas miestas. Pats keisčiausias iš šventųjų.

Per kelis pastaruosius metus Mieste mirė beveik visi Stebėtojai. Visi Stebėtojai, kurie rašė apie jį - Miestą. Tarp kitų Miesto rasių nuvilnijo gandas, kad Miestas nusprendė nusižudyti. Ir kai išnaikins savo Stebėtojus, imsis ir jų - kitų rasių. Šypsausi klausydamas tokių gandų, mėgaujuosi tuo ore tvyrančiu siaubu, traukiu į save tą naujaučiamą mirties baimę. Šypsausi. Ką gi. Jei jau Miestas nusprendė nusižudyti, nieko čia nepedarysi. Nieko nebepakeisi. Ir nors per savo ilgus gyvenimus esu matęs daug šventųjų miestų, dar daugiau esu girdėjęs istorijų apie juos, bet dar neteko girdėti apie Miesto savižudybę. Nors kaip jau minėjau, tai vienas keisčiausių miestų šiame pasaulyje. Aš tiesiog privalau išgyventi, pamatyti ir aprašyti apie Miesto paskutines dienas. Ar vis tik, tai bus mano paskutinių dienų istorija? Bet aš esu Stebėtojas - mano pareiga stebėti. Aš negaliu gyventi be Miesto, o Miestas nužudęs mane, mirs pats.

to be continued (šį kartą tikrai tikrai)