mob img dump
2008.10.24, 10:31
-
Skaityti plačiau
iešmučių puodelis
2007.04.29, 09:34
ačiū opijatei, nes nuo šiol, kiekvieną rytą, į mane iš puodelio gilumos žvelgs mėlyna iešmučio akis ;)
Aš, Fojerbachas
2006.11.19, 14:55
Vakar pabuvojom spektaklyje. patiko. Masalskis vaidina puikiai. Geriau nei gerai.
Ir kaip visada - publika stebino. Prasidėjus spektakliui, šviesa užgeso. Ta prasme jokio šviesos šaltinio. Ir aktorius pradėjo vaidinti, šiuo atveju kalbėti ir su kažkuo bendrauti. Tai 80% publikos "sugalvojo" kad aktorius bendrauja su jais. Prasidėjo žvengimas iš kiekvieno sakinio, nors juoktis nebuvo iš ko. Po to pasigirdo kelios replikos ir t.t. Ir kai galų gale kai užsidegė šviesa, ir kai atsiliepė kitas aktorius, galų gale kretinai suprato,kad aktorius bendravo ne su jais.
Nesuprantu - nejaugi sunku, prieš spektaklį, pasidomėt, apie ką jis bus? Juk aiškiau, nei aiškiai, spektaklio anonse parašyta:
Valentinas Masalskis: „Dorsto „Fojerbachas“ labai patiko, nes akivaizdžios formalistinio, bedvasio teatro problemos, gniuždančios laikmečio problemos. Vyksta kova tarp išorės ir turinio, tarp formos ir esmės. Šiame konflikte dalyvauja teatras kaip tam tikras organizmas, kaip tarpininkas, reaguojantis į aktorių proveržius.“
dovanos
2006.11.06, 11:53
Penktadienį, gimtadienio progą sau pasidovanojau 250Gb SATA HDD. Ir gyvenimas tapo šviesesnis ;)
Dar vakar pabuvojom puikiame spektaklyje - "Duburys", pagal tokio pačio pavadinimo R.Granausko knygą.
Daug buvo kalbama rusiškai. Nesuprantantiems rusų kalbos ir negyvenusiems tarybiniais laikais nelabai patiktų, manau.
Keli pensijinio amžiaus žmogėnai demonstratyviai atsistojo ir išjo iš salės, spektakliui įpusėjus.
Per pertrauką, eidamas pro pencininkų grupelę, nugirdau frazę - ir koks čia menas, jei viską reikia įsivaizduot. Vos vos susilaikiau nereplikavęs.
Pabaiga be happyendo ir labai labai sunki. Poroje vietų vos susilaikiau nenuvarvinęs ašarų. Po to galvoje liko daug minčių.
Ir jokių debatų ar tai buvo geras/blogas/pusėtinas spektaklis. Jis tiesiog labai geras.
Be antraštės
2006.01.22, 23:37
geras savaitgalis (nors mašiniukas vis dar miręs ir laukiam pavasario), nes vis dar naudojamos kalėdinės dovanos:
šeštadienį: "Dėdulės spanas"
sekmadienį: "Apkabink mane"
mes tik nesupratom, kodėl, kai tik Kazlas išeina į sceną, visi prapliumpa žvengti. Nors jis dar nieko nepasakė ir jokios mimikos neištaisė. paslaptis vienok.
vakar vakare
2005.11.30, 07:45
pasistačiau mašiną požeminėj aikštelėj Gedimino prospekte. lipu laiptais. lipu/einu greitai kažką užsigalvojęs. ir iš visų jėgų trenkiuosi į stiklines duris. kurias žinojau esant, ir kurios visada buvo atidarytos. virš kairiojo antakio guzas, iš lūpos bėga kraujas. visos parkės staigiai išdulkėjo iš makaulės. vadinasi susiruošiau eiti į spektaklį.
greitai greitutėliai nukulniuoju link "būsi trečias". nustebinu padavėją užsisakydamas du alaus. ir galutinai ją pribaigiu paprašydamas dar ir ledo. o kad būtumėte jūs matęs jos veidą.
po to sėdėjau spektaklyje -- O.Koršunovo "vaidinant auką". būtent sėdėjau. visiškas šlamštas mano nuomone. nors kritikai kitokios nuomonės. taigi, būdamas padugnė, nepulsiu užginčyti svarios nuomonės, nors pasakymas "Anot režisieriaus, pastatymą, kaip ir pjesę, galima apibūdinti kaip filosofinį farsą, socialinį karnavalą ar socialinį metaforiškumą" man sukelią šypseną.
tik man keli klausimai kilo. kodėl beveik visuose šių dienų spektakliuose, kuriuose man teko dalyvaut, tiek daug keikiamasi rusiškai. ir kodėl kiekvienas keiksmažodis sukelia juoko bangą. ypač tarp teenagerių. paskutinio dalyko niekaip nesugebu suvokti.
nors Koršunovo spektaklyje buvo tiek keiksmažodžių, kad pačioje pabaigoje net teenageriai nebesijuokė.
ir galbūt ten filosofinis farsas, ar dar kažkas, bet kad nereiktu sukt smegeninės, pačioje pabaigoje pagrindinis herojus pasako, kokia spektaklio esmė – mirties baimė. khe.
vakar
2005.11.09, 08:10
teko pabuvot - Cezario Graužinio režisuotame R.Schimmelpfennigo spektaklyje 'Arabiškos naktys'. Kritikas iš manęs, kaip iš ožio astronomas, taigi galiu pasakyt kad spektaklis labai patiko. Prisipažįstu, kad ne viską supratau, tačiau likau sužavėtas.
ir dar rūkas vakar. rūkas turintis skonį ir kvapą. kai į plaučius trauki tą klampią substanciją tyvuliuojančią aplink tave. ir nežinai kas laukia už sekančio posūkio.
vaikystėj esu pasiklydęs tokiame rūke. buvo tada žiema, gyvenau pas senelius kaime. nuėjau į laukus ir pamečiau kryptį. po kojomis baltas sniegas. aplink tirštas baltas rūkas. dešimt žingsnių ir nieko nesimato. ir tyla, kokia tik būna žiemą kaimo laukuose. ir neturintys dešimties berniukas beviltiškai pasiklydęs. šuns lojimas tada išgelbėjo. įdomu ką tada aš galvojau? nes dabar prisimenu tik rūką sniegą šuns lojimą.
