2009.09.28, 09:34
iš prisiminimų.
naktis iš šeštadienio į sekmadienį - pirma valanda nakties. j.basanavičiaus-savanorių/švitrigailos-v.kudirkos gatvių sankryža. žalias šviesoforo signalas. sankryžos viduryje išgirstu šalia sėdinčios merginos klyksmą - Au-driauuu!!! (nuo čia: viskas kaip sulėtintam filme). lėtai pasuku galvą į bendrakeleivę. matau šviesas. smūgis! (tas su niekuo nesupainiojamas dūžtančių automobilių duslus buuummm). pasaulis sukasi ratu. tyla. svylančios gumos tvaikas automobilio salone. mes gyvi?
taip dabar atrodo ponia H. (ratas atsarginis. pagrindinis, kaip ir padanga, sumaitotas negrįžtamai)
tik laimingo atsitiktinumo dėka mes gyvi (man nei menkiausio įbrėžimo, bendrakeleivei šiek tiek sutrenkta alkūnė). gyvi ir tie, kurie lėkė per sankryžą, šviečiant raudonam šviesoforo signalui.
ponia H aplink savo ašį apsisuko daugiau nei 270 laipsnių kampu. tie, kurie mus nudaužė - net nestabdė.
ačiū moteriškei ir vaikinui, kurie policijai paliudijo, kad mes važiavome degant žaliam šviesoforo signalui.
2008.11.06, 15:48
jos vardas - Ponia H. ir kai kiekviena moteris - su savais kaprizais :)
2007.03.07, 09:12
Kažkurią dieną pamačiau, kad mašinos priekinio numerio vienas kampas keistai užlinkęs. Sau tyliai mintyse pagalvojau - gal iš kokios sniego krūvos lipdamas užkliuvau ir tai užlinko.
Tačiau šiandien pamatęs dar labiau sulankstytą numerį, supratau, kad kažkokie subinukai bandė pavogti mano mašiniuko numerį.
Pusgalviams vagims nelabai sekasi su manim. Kretinai, prieš ką nors vogdami, bet jau atkreiptų dėmesį į aplinkybes. Mano kiekvienas numeris prisuktas dviem M5 varžtais, kurie per ilgą ilgą laiką visiškai užrūdijo. Vienintelis būdas nuimti mašiniuko privalumus - pjauti varžtų galvas. O tai užtrunka. Ir ne taip paprasta. Ir žmonių dėmesį atkreipia. Ir policijos nuovada už 200 metrų :D
Taip, aš aišku žinau, kad gražus tas mano numeris ir kad jis patinka ne man vienam. Na bet prieš puldami lankstyti mano gražiuosius numerius apsigraibykit, kad per trumpą laiko tarpą jų nenuplėšit. Nebent pavyktų kartų su bamperiu.
2006.07.10, 09:23
Norėjau parašyti apie tai kaip super gerai praleidau ilgąjį savaitgalį, tačiau bevažiuojant į darbą padariau avariją. Kaltas aš :( - iš šalutinio sukdamas į kairę nepraleidau pagrindiniu keliu važiuojančio mašiniuko. Priekinis dešinys mitsubishi'o kampas sumaltas. Mlet, pirmadienis, pirmoji darbo diena.
2006.03.28, 09:46
Reik uždokumentuot kaip gyvenu, o tai pagalvosit kad numiriau :)
Praėjo jau dvi savaitės kaip dirbu naujam darbe. Žiauriai patinka, o ir darbo tiek, kad neturiu kada postus į weblogą rašyti. O po darbo jaučiuosi gerokai nuvargęs, gi nepratęs buvau vilniaus vingyje tiek dirbti. O jei dar alaus bokalą vieną kitą išbaubiu...
Jau išsiaiškinau, kaip geriausia su dviračiu nuvažiuoti į savanorių 231 (čia toks darbo adresas). Ir laukiu pavasario, kuris kažkur pakeliui į lietuvą pasiklydo. Nes tokiu oru kažkaip netraukia sėst ant dviračio. Per daug purvina ir per daug šalta.
Du metus neremontuotas mašiniukas šį pavasarį tuštiną mano piniginę :|
Ir visa savaitė gyvenant su zappos muzika.
2005.11.21, 09:03
darban teko dardėti troleibusu (numiręs priminimas, kad paliktos įjungtos faros -> progresuojanti sklerozė -> n kartų iškrautas akumuliatorius). egzotiška kelionė, tik kad smagumo mažai.
2005.06.25, 20:34
važiuot 1953 pontiac kabrioletu nepakartojamas jausmas. tikrai.
2005.01.12, 08:30
reikia šaudyti be pasigailėjimo. Šaudyti ir kulkas išiminėti, bl. Klausiat kodėl? Taigi šiandien ryte, per kažkokį idiotą, vos nesudaužiau savo mašinos. Situacija žemiau. Tai tas nr. 1, žioplys, nerodydamas posūkio, rovė į įvažiavimą. Kai mano (nr. 2) greitis tuo metu buvo ~65km/h.
Girdėjau žviegiančias savo padangas. Girdėjau žviegiančias už manęs važiuojančios mašinos (nr. 3) padangas.
Gerai kad stabdžiai dirba gerai. Gerai, kad užgęso variklis. Ir pridurko laimė, kad aš buvau užgesęs. Nes kol nusiraminau, kol užvedžiau automobilį, tas spėjo dingt. Jo laimė. Nes būtų gavęs į dantis.
2005.01.06, 08:07
Vadinasi važiuoju aš vakar su savo senoliu mitsubishiu ir kažkokioj baloj gerai užklimpstu. Pirmą bėgį įjungęs krušuosi pirmyn-atgal, pirmyn-atgal, ir taip kokias geras 25 minutes. Pagaliau kažkokiu mistiniu būdu pavyksta ištrukti. Mašinos kapotas garuoja. Tokiais gražiais baltais gariukais. Nu vaizdas vertas atskiro pasakojimo. Išlipu apsižvalgau kas per velnio bala. Po kiek laiko atsisėdės prie vairo matau kad visos lemputės šviečia raudonai, o iš po variklio gaubto eina dūmai ir netgi ugnelė matyti. Išlipu ir spoksau į didėjanti laužą ;) Gražu. Sieloje ramybė. Visada patinka stebėti ugnį ir tekantį vandenį. O po to galvoje iš kažkur atsiranda mintis - bl o kaip aš į darbą dabar važinėsiu? Trolikais? Ach tu fak. Čiumpu iš kažkur atsiradusi gesintuvą, bet jau šaukštai po pietų. Tada skambinama gaisrininkams, tie sugeba pasiklysti, o mano tačkė gražiai dega dega dega kol galiausiai garsiai bumteli, ir čia aš pabundu :)
Ir ko tik žmogus neprisapnuoji.
2004.05.15, 22:46
Diena prasidėjusi sušiktai, baigėsi visiškai supistai.
Ženklas 90. Greitis 117km/h. Stažo nėra. 47km/h viršaus. Bauda nuo 300 iki 500Ltl. 6 baudos taškai. Piniginėj tuštuma. Susitarti neina.
Nx. Nx. Nx.
