2009.01.15, 15:54
a.asimov "foundation" esminę trilogiją skaitau trečią kartą.
pirmą kartą skaičiau tik pradėjęs studijuot vilniuje, kažkur apie '93-'94. papuolė man tada knyžka rusų kalba, be viršelio, be pirmų ir be paskutinių lapų. prarijau, net nežinodamas kas parašė. suėjo gerai. vienok, sf visada yra gerai.
jau ženkliai vėliau, eridanas išleido "foundation" trilogiją lietuviškai. prarijau dar kartą. ir supratau, kad esu jau skaitęs :)
dabar atėjo laikas perskaityt originalo kalba. veža dar geriau nei anksčiau. eilinį kartą supratau, kad vertimai taip ir liks vertimais. (pvz rusai Terminus verčia kaip Termus :) )
žinant, kad "foundation" yra net septynios knygos, laukia smagi sf kelionė per ateities galaktiką. o kur dar "foundation's friends" :)
2007.11.24, 19:29
Anadien suskaičiau 'Signal to Noise' Labai puiki istorija ir dar įspūdingesni piešiniai. Dar itin sužavėjo vienas eilėraščių ciklas.
Vier Maurn
Opening
"Something there is that does not love a wall."
Robert Frost said that, but he also suggested, in the same poem, 'Mending Wall', that "God fences make good neighbours", so what did he know?
The first wall
I wonder who built the first wall. What
was in his mind, or her mind. Protection?
Privacy? Or something else.
We build our civilizations with walls,
giving us shelter and stronghold.
Keeping out 'the other': the elements,
wild beasts, people who are different.
Wall define us, as they divide us.
Walls separate people: and not just the
walls we build. Perhaps the walls we
have to be scared of most are the ones we
can't see, that we simply believe in.
The second wall
I had a dream about that when I was small.
In my dream there was one note, one musical
one, one sound: and when it sounded all the
walls everywhere came crumbling down. And
all the people everywhere saw…
They saw each other, doing all the things that
people do behind walls. Nobody had anywhere
to hide anymore.
I woke up then, so I never knew if it was a good
thing or a bad thing, not having any walls. Not
having anywhere to go and hide, and being able
to go everywhere; no pretending, no protection.
no secrecy.
The third wall
They tell me the Great Wall of China is the only human artifact that
can be seen on the Earth from space.
I've never seen the Earth from space. I don’t know anyone who has.
I've only ever seen pictures.
They tell me that when you get that high, it's hard to tell one country
from another. You'd thing they'd be coloured in, like on the old maps
we has at school.
So you could tell.
The fourth wall
When I heard the Berlin Wall was coming down, my first reaction was one of
relief; but then I thought, what if there was a young woman who had spent
years – half her life – painting something on the wall?
Painting a message, or a picture.
If every morning she got up early, and went put and painted just one or two
lines on the wall. Every day, in the rain, or the cold, sometimes in the dark.
It was her cry against oppression. Her protest against the wall.
She almost finished when they pulled it down.
People could come and go as they wished. The wall she'd been protesting
against was gone, as was her creation, split into art-sized chunks, sold to a
private collector…
I wonder how she felt. I hope she wasn't disappointed.
I would have been.
Closing
Maybe we should look beyond the walls.
Listen: painters and writers and music-makers and film-makers and the
ones who paint graffiti slogans that blossom like bright flowers on the
sides of derelict buildings – all of you.
There's a fourth wall that needs to be broken down.
Governments and official voices point out forever that good fences make
good neighbours, and tighten the border controls in an effort to make us
happy where we are.
But there is something that does not love a wall, and it's called humanity.
2007.05.10, 09:58
į mano smegenis nugulė paskutinioji lietuviškai išleista H.Murakami knyga 'Kafka pakrantėje'. Knyga tokia... kaip aš vadinu - murakamiška. Joje visi Murakamiui būdingi atribūtai - mistika, iškreiptoji realybė, katinai, maisto gaminimas, klasikinė muzika, senųjų rokerių muzika, paauglys (visose mano skaitytose penkiose knygose, jei ne pagrindinis herojus, tai bent buvojantis šalia pagrindinio herojaus), pasakojamos lyg ir atskiros istorijos ('Negailestinga stebuklų šalis ir Pasaulio galas'), kurios pabaigoje tampa viena istorija.
Visi šie užsiciklinimai, man primena E.M.Remarką. Kai pastarasis pradėjo rašyt apie žmones be pasų, tai jau su visam. Taip ir Murakamis.
Knyga pradžioje (priešingai nei 'Prisukamo paukščio kronikos') visiškai neužkabino. Stūmiausi nuo vieno skyriaus pradžios iki skyriaus pabaigos, vien dėl skaitymo. Skaičiau ir vis laukiau to 'dzingt', po kurio jau nebegali atsitraukti nuo knygos. Kai verti lapą po lapo, ir viena mintis galvoje - o kas gi ten, toliau, kaip gi pasisuks siužetas. Kai matai laikrodžio rodykles rodant pirmą valandą nakties, o tu vis verti lapus, ir skaitai skaitai skaitai. (Buvo tokių knygų, kai miegot taip ir nenuėjau - užvertus paskutinį lapą, pamatydavau tekančią saulę)
Ties viduriu, tas 'dzingt' nuskambėjo. Toks vidutiniškas ir jau per vėlai. Tuo metu jau jaučiau kokia bus pabaiga, ir kaip persipins tarpusavyje, atskirai pasakojamos istorijos. Vis tie pasikartojimai, išvardinti aukščiau...
Bet ko neatimsi iš Murakamio, tai mokėjimo pasakoti. Visose jo knygose yra tokių istorijų, kai šiurpuliukai laksto per nugarą. Ir tas žodžio valdymas. Todėl tikrai skaitysiu ir sekančią Murakamio knygą, kurią išleis. Aš dar prisimenu, kaip 'vežė' ir kokios kultinės man buvo, o ir yra, 'Dansu Dansu Dansui ir 'Avies medžioklė'.
(parašiau, apie puikų 'žodžio valdymą' ir pagalvojau, kad žodžio valdymas lyg ir nelabai, nes tai turbūt jau vertėjo nuopelnas? O ir versta jau iš angliško vertimo. Penktas vanduo nuo kisieliaus?)
Po visų paburbėjimų, sakau, kad nebloga knyga ;) Perskaityti vertėjo.
Tik galėtų leidyklos knygų kainas ir prilaikyt. Nes už knygą mokėt 54 lietuviškus pinigus, yra kažkaip nelabai ;)
2006.09.11, 08:48
Šiąnakt įveikiau LOST'ą. Dabar laukiam trečio sezono. Paskutines serijas žiūrėdamas nepalioviau kartoti – "suknistas negras, suknistas negras". Kas matė supranta apie ką aš. Net pati didžiausia meilė vaikui ir noras jį susigražinti, negali priversti daryti žmogaus tokius dalykus.
n mėnesių skaitomas Rolando Rastausko "Kitoks pasaulis". Puikiai skaitėsi per atostogas gulint prie jūros. Labai gera mankšta ir didelis penas smegenims. Kažkuriuo gyvenimo laikotarpiu specialiai pirkdavau, dabar jau bulvariniu tapusį dienraštį, idant galėčiau perskaityti RoRa. Nedaug suprasdavau tose esė, bet skaityti patikdavo. O dabar visos esė surinktos į viena vietą. Gali skaityti metų metus ir nuo bet kurios vietos.
Muzika nebetelpa į abu turimus hdd. Ką daryt? Į DVD kept nesinori, nes mano galva, man patinkanti muzika turi būti pasiekiama ne daugiau nei trim pelės spragtelėjimais. O pinigų naujam hdd tai nėra...
Vyksta refactoringas UnknownBugui. Kas nori paaiškinti kaip optimaliau sudėlioti oop klases? Apie paveldimumus, design paternus ir visokius kitokius dalykus paaiškint? m? prie alaus bokalo?
Updated: ale gi ir gražus šio posto id gavosi ;)
2006.06.10, 19:42
pirkau anądien knygas internetu. atvertus viršelius, patapo labai juokinga...
2006.05.03, 10:48
Galų gale suskaičiau paskutiniąją lietuviškai išleistą Haruki Murakami knygą "Prisukamo paukščio kronikos"
Tik pradėjus skaityti, knyga labai įtraukė į save. Senokai jau bebuvo, kad skaitant knygą pradeda tankiau plakti širdis, sudrėksta delnai ir nekantriai lauki kas gi bus sekančiame puslapyje. Labai labai tada džiaugiausi, kad puikią knygą pavyko nusipirkti. Bet... įpusėjus knygą, tas jausmas dingo. Ir kuo toliau tuo labiau ji darėsi nuobodi. Paskutinius porą šimtų jau skaičiau gerokai prisiversdamas, nes ir pabaiga buvo nujaučiama (ne ne, prisiverčiau nežvilgterėti į paskutinius puslapius), ir šiaip dauguma dalykų kartojosi.
Reziumė – prasčiausia iš mano skaitytų Murakamio knygų. Ir dar storumas, o ir brangumas. 45Lt už knygą tikrai nemenki pinigai.
2004.12.25, 13:02
Nagi nerealiai puiki knyga Haruki Murakami "Negailestinga stebuklų šalis ir Pasaulio galas"
2003.11.25, 07:14
Ir vėl kelias. Po mūsų kojomis kylančios dulkės. Šalia senieji bendražygiai. Vėjyje plevėsuojanti Gvardijos vėliava. Ir Kapitonas, kuriuo patapo Kranklys. Ir sieloje garbė būti Gvardijos kariu. Ir skausmas už padarytas skriaudas. Bet mes esam kariai. Toks mūsų darbas - visada nugalėti. Visada ir bet kokiomis priemonėmis.
Gera saga apie Juodąją Gvardiją. Kažkada ji mane taip vežė, kad net buvau pasisavinęs vieno herojaus nicką. Spėkit, kurį ;)
2003.11.18, 19:34
Vibruoja mobilus. Keliam ragus.
- Laba diena.
- Labas.
- Jums yra siuntinukas. Čia iš firmos "Bizpak".
Wtf? galvoju. Koks dar siuntinys? Nelaukiu juk jokio siuntinio nei iš Bombėjaus, nei iš kitos pasaulio vietos.
- Na... Jūs apsirikot, nes aš nelaukiu jokių siuntinių.
Kitame telefone gūdi tyla, kuri tęsiasi kelias sekundes.
- Ar jūs Audrius?
- Taip.
Tai jūs lyg ir užsisakėt knygas...
Ir tą pačią akimirką prisiminiau, kad penktadieni, per internetą, užsisakiau tris knygas. Ir kad dar šiandien ryte buvau pagalvojęs, kad kokio velnio man jų neatveža. Nu. Pūliuojanti sklerozė, ir kuo toliau tuo dažniau mane ji aplanko. Senatvė.
O šiaip pirkimas internetu man patiko. Paslauga totaliems tinginiams. Užsisakai. Tau atveža į namus. Pasirašai, sumoki ir viskas. Prekė jau tavo namuose. Reiks dažniau taip daryti.
O dar sėdžiu ir skaitau "Juodosios Gvardijos" pratesimus. Nors esu skaitęs rusiškai, bet nepakenks ir lietuviškai.
2002.12.06, 09:55
Savaitės pradžioje skaičiau knygą Frank Herbert "Kopa", antrą dalį. Skaitau, pradedu po biškį kaifą gaudyt ir staiga minties šuolis " sakinio pradžia viena, o pabaiga jau visiškai iš kitokios operos. Nu nieko sau galvoju ir pradedu žiūrėt kas čia per velniava. Pažiūriu į puslapių numeraciją... 35 puslapis, o po to 62. Nu susinervinau nerealiai. Ir kas svarbiausia prieš porą dienų išmečiau čekį, kurį gavau knygyne. Plakali moji dieniushki... Pilnai pasitvirtino vienas iš Merfio dėsnių: Daiktą, kūrį jūs turite pakankamai ilgai, galima išmesti. Kai tik jūs tai padarote, jums tuoj pat jo prireikia. Dabar rašau laišką i Eridaną, pažiūrėsim ką atsakys, ar pakeis ją ar ne... Kol kas tikiu žmonių geranoriškumu.
