Browse Category by Portugalija-Vilnius
Portugalija-Vilnius, Uncategorized

Nykstanti dimensija

Stebiu kaip laikas, mūsų pasaulio ketvirtoji dimensija, trūkinėja ir nyksta, nelyg smėlis pasemtas į delną, byra pro pirštus, kol delne lieka tik kelios smiltelės. Dingo savaitės dienos, dingo mėnesio dienos, dar prisimenu kuris mėnuo, bet reikia sustoti ir šiek tiek pagalvoti. Dingsta kelionės pradžioje nutikę nutikimai, kelio mintys, įveikti kalnai.

Žinau, kad laikas vis dar egzistuoja, bet kažkur šalia, kažkam kitam. Nes saulė vis dar pateka ryte ir vis dar nusileidžia į Atlanto vandenyną.

Gera yra gyventi su dingusiu laiko jausmu; puiku yra virsti gyvūnu, gyvenančiu saulės ritmu; minti dviratės pedalus; mėgautis vandenyno vaizdais; tiesiog gyventi; būti čia ir dabar.

Portugalija-Vilnius, Uncategorized

Iš lėto, po truputį

renku daiktus (benzinas, druska, etc) ir pagreitį. Tai ką ankstesnėse kelionėse reikdavo padaryti čia ir dabar, arba net užvakar, šioje kelionėje turiu prabangą tempti gumą kuo ilgiau. Neturiu kavos? aij dzin, bus galima nusipirkti rytoj (nors apie kavą turbūt meluoju, nors gal ir ne, neprisimenu kurią dieną ją nusipirkau).

Vis dar negaliu patikėti, kad tai ką darau yra realu, kad tai vyksta su manimi, kad visa tai esu suplanavęs ir tai įgyvendinu. Atrodo lyg matyčiau save iš šono, lyg tai ne aš daryčiau, o kažkoks kitas, svetimas žmogus.

Portugalija-Vilnius

Lisboa

Lisabona man visada, dar nuo ankstyvos jaunystės asocijuojasi su E.M.Remarko romanu “Naktis Lisabonoje”. Parašęs aną sakinį pagalvojau, kad nebelabai ką prisimenu iš tos knygos, gal tik kelis epizodus ir nuotaiką. Reiktų vėl kada perskaityti, bet kad tas sąrašas reiktų pas mane yra toookio ilgio, kad Remarkui, turbūt, laiko taip ir neatsiras.

Tik tiek, kad tas mintyse susigalvotas miestas nebuvo tokio statumo kalvomis.

kelionės, Portugalija-Vilnius

Kelionė per kontinentą

Kažkada svajota svajonė šiais metais perėjo į planavimo stadiją ir jau beveik po trijų savaičių toji svaja virs kūnu ir krauju.

Rugsėjo viduryje su brangiausiu žmogumi ir dar keliais draugais susipakuojame dviračius į lėktuvą skrendantį į Lisaboną. Iš Lisabonos iki Porto važiuojame dviračiais, geriame vyną, mėgaujamės Atlanto vandenynu, gera kompanija, etc.

Rugsėjo beveik pabaigoje pasodinu savo žmogų į lėktuvą, atsibučiuojame, palinkime vienas kitam gero kelio.

Ir štai prieš mane mano, dabar jau buvusioji, svajonė – už nugaros Atlanto vandenynas, prieš akis Europos kontinentas. Namai kažkur ten tolumoje,  už beveik 4000km. Aš, ištikima dviratė, kelias, 40 dienų iki atostogų pabaigos.

Lisabonoje keldamas prie lūpų taurę pasakysiu sau – šią taurę iki dugno ir jau trauksiu namo.

Kelio neplanuoju. Nežinau ar grįšiu į namus ant dviračio, ar pasuksiu, pvz į Italiją, gal prisibaigsiu Graikijoje. Nežinau, neplanuoju. Bus taip, kaip kelias parodys.

Galbūt nori kažkiek laiko važiuoti kartu? Pasitik mane kur nors Europoje ir minam toliau. Aišku, jei nebijai 100km (mažiausiai) per dieną, nesi tas kuris niurzgėdmas gadina kitiems nuotaiką ir nebijai keliauti be plano.