Et, būtų gerai nuvažiavus į Taliną... Ale tikrai... Žmonės kalba, kad blynai ten skanūs. Tikrai? Taip žmonės kalba. Patikrinam?
Ir išties - blynai Taline tikrai labai gardūs. Senamiestis dailus ir mažas. Estų kalba labai graži.
Gaila, nespėjom išgert sekmadieninės kavos Helsinkyje.
Savaitgalis, manau, vykęs.
draugas: šeštadienį vėlai vakare traukiniu velniop iš miesto, kojomis visą naktį, ryte traukiniu atgal į miestą. ? taip
traukiniui judant į šiaurės-vakarus, jo termometras šiek tiek kvailioja: mieste +12, vėliau jau +13, +14, +15... kas sakė kad naktys čia šaltos? išvirtus numatytoje stotelėje, neatrodo kad yra +15. geriausiu atveju +5. kepurė, pirštinės, optinių sistemų inžinieriaus pasididžiavimas - prožektorius. pirmyn. pirmyn. pasaulis susitraukiantis iki tavo ir bendrakeleivių prožektorių, iš tamsos, išplėšiamo žemės gabalo.
kojos kelias tamsa.
po gerų dešimties kilometrų, po gerų dviejų valandų - stop. perfrazuojant Keruaką - pavalgyt ir nusičiurškt. laužas, ne maisto gaminimui, laužas, kad būtų jaukiau. beždžionėlėms patinka liepsna.
kojos kelias tamsa. miegas pasiųstas taip toli, kad vis nesirodo. žvyrkelis nužudantis kojas apautas šūdbačiais - kai atrodo, kad mėsa atsiskiria nuo kaulų, kai kiekvienas akmuo surakina dantis, kai kiekviena duobė - priešas šiepiantis dantis. bet - nepasiduot. žinia - pas dievus geležinės kojos. pirmyn pirmyn.
dvigubai ilgesnė trečia nakties. juokas, jau pro ašaras, kad krokodilas Gena buvo neteisus sakydamas, kad eidamas žuoliais niekada nepasiklysi. mes pasiklydom. tamsoj, su prožektoriais, pirmyn-atgal, pirmyn-atgal, kur kiekvienas kilometras ilgesnis prieš tai buvusį. kai geriausias draugas, pradeda burbėti ir keiktis, kai geriausias draugas, atsisėda ant žemės su žodžiais: niekur aš nebeeisiu. aš suprantu jį - pas ji padai -- kruvinos žaizdos. norėjau tada jam paskolint savo geležines kojas, deja...
pamojuojam traukiniui pravažiuojančiam šalia mūsų. jame galėjom būti ir mes.
vėl tas pats taškas kuriame jau buvom. ir - tolumoje skaisčiai apšviesta stotelė. tikslas. iki kurio, anot rusų, ranką tik paduot. bet kiekvienas žingsnis kova su savim. kiekvienas žingsnis - savęs įtikinėjimas, kad liko vienu žingsniu mažiau. o bičiulis, kalba, apie stotelę judančią nuo mūsų. lėta eiga. kad pasityčiotų.
stotelė byloja, kad kitas traukinys už trijų valandų. miegot. kas kad šalta, kas kad kojos dega. bet miegot.
o traukiny šilta. o traukiny nereikia eit.
švariai, trisdešimties naktinių kilometrų, pratrintos smegenys. koks tavo vardas, bičiuli mano?
jei ne kaulų laužynės, būčiau neblogai pasitrankęs po platųjį pasaulį. dabar gi, tik vizos priekaištingai į mane žiūri...
buvom. nuėjom beveik iki pačio galo. buvo labai smagu. tas, absoliučioje tamsoje krentančių lašų, garsas, toks toks toks... lyg dalyvautum senam oldskūliniam filme apie požemius.
vakar anksti ryte lėktuvan, prahoj alaus kaušas, nes kitas lėktuvas vėluoja, ir dienai prasidėjus aš miunchene. dar taip nebuvo, kad tais pačiais metais antrą kartą atsidurčiau tame pačiame mieste.
pasitūsinu po parodą, kur susirinko krūvos inžinierių - paklaikę technikai prikonstravę keisčiausių aparatų. ir kas baisiausia, kad aš beveik visada žinau, kaip jie veikia ir kaip jie padaryti. aparatai, o ne inžinieriai ;)
vėliau, aišku, alus. dunkel grosse ir kabakai neturintys angliškų meniu ir žmogai nekalbantys angliškai. bet visada yra pirštai ir mietod naučnovo tykanja. kaip bebūtų, keista, maistą sugebam išsirinkti puikų.
šiandien važiuodami susiduriam su vokiečių traukinių mašinistų streiku - tas traukinys su kuriuo planavom važiuoti link aerouosto, ima ir neatvažiuoja. biški susinerviman ir ima panika - lėktuvas gi nelauks. kažkaip suspėjam, o lėktuvas vėluoja. niekšas. tai geriam alų, kas daugiau veikt ;)
ir važiuot į miuncheną tokiu metų laiku turbūt nederėtų - tas pas šlapias sniegas,tokia pati temperatūra, o batai tai ne žieminiai;)
maunam dešimčiai dienų prie jūros. šiais metais jau antrą kartą. kuprinės pilnos knygų, fotoaparato kortelė tuščia, kompiuteriai shutdowninami, oras [tikėkimės] mus pamalonins.
Rolling Stones koncertas buvo… e… mm… eee… pasakyti kad Ypatingas ar Nuostabus, tai nepasakyti nieko. 2 valandos prabėgo kaip viena sekundė. Plojant aukštai iškeltomis rankomis ir riaumojant pamėgtas dainas. Paint it black. Honky Tonk Woman. (I can't get no) Satisfaction. Dar ir dabar toks gerumas ant dūšios ir rollingai mano playliste.
O dar buvo gerai pati kelionė (mažas minusas, karštis lauke ir autobuso kondicionierius, kuris buvo, bet kurio realiai nebuvo. Bet juk rollingai autobuse viską sutvarko, right?), seni kelionės kolegos, naujai surasti kolegos, su kuriais gali blevyzgoti apie viską ir nieką prie n-tojo kaušo alaus, Čekija ir Brno. Bedieviškai skanus alus. Velniškai pigus alus. Knaipėj už alų mokėt apie 2 lietuviškus pinigus yra kažkaip net nepadoru.
Apibendrinant - viskas buvo puikiai, net tos mažos erzinančios smulkmenos, kaip karštis ir pusiau gyvas kondišenas. Ir - aš dar noriu į Rolling Stones koncertą! ;)
rytoj, su geru bičiuliu išvažiuojam į Čekijos miestą Brno. Ten sekmadienį šėlsim The Rolling Stones koncerte. Jau dabar žinau kad bus gerai - alus ten skanus, rollingai viena geriausių grupių ever, ir aš juos pamatysiu gyvai. Ir tikiuosi gyvai išgirsti šią dainą. O po to ir numirt negaila ;)
grįžau. dump memory card to pc. bandau rašyti, bet nesigauna. bet vis tiek – toliau, tik alaus, nuovargio, nemigos, sapnų, svajonių, tikrovės atspindžių sukeltų prisiminimų nuotrupos. kurios iš jų tikros, o kurios išgalvotos? klausiat? norit žinot? o kam to reikia?
Man sako reik rašyti, nes duotybės ir visa kita. Atsikalbėjimai ir drebančios rankos. Tik iš puslapio man kalba a.marčėnas - Pasaulis baigias, todėl / reikia rašyti eilėraščius. / Kas dieną tvirtai pasiryžus, / lyg dirbtum kokį prasmingą, / tik tau vienam suprantamą darbą. Pasibaigusios diskusijos fata morgana – kažkokiame kvailame laikraštyje interviu su mano mėgstamu rašytoju – talentas panašiai kai siela, arba ją žmogus turi arba neturi. Juk ne visi žmonės turi sielą, ar ne? S.Parulskis.
Plešiamas interviu iš lapo. Garsas lyg perkūno griausmas. Lietaus lašai stikliniame stoge. Žaibai pro iliuminatorių. Klausimas, o kas bus jei pataikys į lėktuvą? Iš ties – kas? Žinau, kad nieko. Galbūt.
Pamirštas pasas, mineralinis vanduo besižvalgant į oro uosto palubėje kabantį lektuviuką, lėktuvai, oro duobės, kas dar? Dar skaudantys šonai, braškantys šonkauliai, karštis ir parkės viduj. Išties kas gi ten apie dievą kuris geria alų? Ach taip - aš pažįstu jį, tą dievą.
Kartofelhaus kažkur kitame mieste. Dunkel paprastasis – litriniais. 4 ištuština galvą ir sielą. O kodėl o kodėl tada ryte pas jį neskauda nieko?
[ach ne tik laikai bet ir asmenys patyrė fiasko šitoje rašliavoje. aut. (?)]
Vėliau darbas, vaikščiojimas, darbas, stovėjimas. Skaudančios kojos. Alus vėl litriniais. Naktinis miestas. Nuo kalno. Naktinis miestas girtai, girčiau, per balas. Žvilgsniai link dangaus – sako ten gyvena tas dievas. Kabakas kuriame Hitleris kalbas kalbėjo. Bet susirinkta ne kalbų klausyti, net ir ne bavariškos muzikos, susirinkta... na jūs patys suprantat, jei dar skaitot.
Kabakai ir beergardenai. Žvėriškos girdyklos po liepomis anot kolegos. Vėl kojos naktiniame mieste. Kilometrai nesvarbūs. Kojomis ne tiesiai – per centrą, per aplink, per toliau. Metro stotelės viena po kitos, metro stotelės po kojomis.
Ten jau baigia žydėti liepos. Medaus kvapas visur.
Galų gale vėl atsidurta last point of destination. Išties iš čia nėra kelio atgal, tik į priekį.
Ir dar tiek pamiršta, bet norima prisiminti. Bet tiek to.
nuo rytojaus gersiu alų itin teisingame mieste - miunchene. kiek prisimenu, užsisakius alaus neša iškarto litriniais ')
bet nesmerkit manęs taip baisiai, ne vien aš ten alų gersiu. dar teks ir dirbti, šnipinėti, vaikščioti ir bendraudi su, iš viso pasaulio suvažiavusiais, lazeristais. kaip ne kaip ši paroda vyksta vieną kartą per dvejus metus ir yra svarbiausias įvykis kiekvieno, bent kiek save gerbiančio, lazeristo gyvenime.
