Modelizmas

Seniai, seniai… taip prasideda pasakos. Šį įrašą taip pat galima pradėti tais žodžiais. Vienok, prieš kokius 25 metus, kai dar buvau paauglys, itin mėgau klijuoti modelius iš popieriaus. Labiausiai – karinius dvidešimto amžiaus pradžios karinius laivus. Kodėl? Nežinau. Tiesiog patinka man laivai 🙂

Vėliau mokyklos pabaigtuvės, univeras, alus, šeima, t.t. ir tas hobis pasimiršo. Iki šių metų pavasario. Kai tiesiog mirtinai užsinorėjau suklijuoti kokį nors modelį. Taip prasidėjo darbai su HMS Hood laivo klijavimu. Yra ką veikti, turiu pasakyti. Daug įdūdžių beviltiškai prarasta, perfekcionistiškai nesigauna, reikia daug darbo ir daug kantrybės.

Kai susikoncentruoji į popieriaus karpymą, lankstymą, klijavimą laikas nustoja egzistuoti. Lieka tik popierius, klijai, tavo mintys.

Blue & Lonesome

Šeštadienio rytas. Espresso machinette jau išgerta, su šunimi Smilga nelinksmai paslampinėta po lietumi, lėtai, kaip galima lėtai tokį niūrų lyjančios žiemos rytą, slapinėju po internetus ir… BAM! Ble! Mano dievai, The Rolling Stones, šį mėnesį, pasirodo, išleido albumą. Nors coveriai, bet Chicago blues! Klausau ir tas rytas nebetoks tamsus ir nuotaika puiki. Kad prie ryto puikumo prisideda espresso, neneigsiu. Tame pačiame kambaryje pluša žmona dažydama lentynas, o iš kolonėlių bliuzas. Ech, gyvenimas!

Elektronai vs popierius

Ir dar kai kurie žmonės klausia kodėl man labiau patinka elektroninės knygos nei paprastos, popierinės. Todėl. Pradėjau skaityti “Nekaltybės muziejų”. Po kažkurio laiko jaučiu kaip įsiskaudėjo rankos. Nepatingiu ir pasveriu knygą. Aha. 827g. Karlai – beveik kilogramas! Skaityklė, su visomis knygomis – 160g.

Nepaisant to, kad su savo Sony PRS-T1 turime tam tikrų bendravimo sunkumų (‘tam tikrų’ labai švelnus pasakymas), sakau ir sakysiu, kad elektroninės knygos yra patogiau. Vien ką reiškia kai į mėnesio kelionę kartu gali pasiimti visas savo mėgstamas knygas. 

Ir ne – knygas reikia skaityti, o ne uostyti.

iš kasdienybės

Tenka pripažinti, šis blogas pavirto dulkėtu ir voratinkliuotu užkampiu. Ar man dėl to graudu? Gal, bet tik šiek tiek; nes reikia gyvenimą gyventi, o ne internetuose rašinėti. O ar tau, skaitytojau, liūdna? Manau, kad ne 🙂

Iš kelionių reikalų. Nauji sutikti Saremo saloje. Lietuje ir vėjuje, bet smagiai.

Iš dviratinių kelionių reikalų. Kažkur skaičiau: kelionės planavimas – malonumas, kelionė – vargas, prisiminimai – džiaugsmas.

Mėnesio pabaigoje kelių dienų prasivažiavimas Latvijoje. Birželį, su mano geresniąją puse, Saremo saloje (jap ir vėl). Ir cherry on top – rugpjūtį po Kirgizijos kalnus.

O daugiau… kasdienybė pasmerkta gerėti; dviratiniai kilometrai jau kelinti metai skaičiuojami dešimtūkstančiu+; konstruojami darbiniai lazeriai didėja ir galingėja, tai ką anksčiau sukonstruoti atrodė kostmosas, dabar kelių valandų pusiaudarbas; pavasaris už lango; kaip rašė R.Bradbury – Kiti metai bus dar didesni, dienos dar šviesesnės, naktys ilgesnės ir tamsesnės, ir vėl mirs -žmonės, ir vėl gims kūdikiai, o aš būsiu viso to vidury.

apie inžinierius

kažkokiuo būdu beskaitinėdamas profesinius reikalus atsiradau šiame straipsnyje. Patiko viena pastraipa – There’s two kinds of engineers, the scientist and the plumber. A scientist engineer focuses on accuracy, details, formulas and precision between reality and calculations. A plumber engineer approximates, uses experience, is practical and reasonable.

Taigi pagalvojau apie save ir priėjau išvados – esu plumberis 🙂