vakar metallica (arba, mietielica, kaip sako redakcijai žinomas asmuo) buvo gerai. tačiau ne taip gerai kaip ramsteinai. įdomi patirtis stovėti per porą eilių nuo scenos ir matyti kaip už trijų metrų gitaros stygas plėšo Hetfield arba Hammett.
iš paburbsėjimų -- siemens arena ir jos garso kokybė...
jau kelinta diena vaikštau niūniuodamas stellastar* 'moongril' dainos priedainį:
I said: ohhh, she was the moment
I said: ohhh, she was the moment
I said: yeah, moongirl
spk (industrial balansuojantis ant noise) dainuška Male Masturbation Unit. grožis.
coal chamber - korn - ministry - oomph! - koop - danzing
klausant F.Zappos man visada kyla klausimas: kam reikalinga visa kita muzika, kai yra Zappa?
neišgirsti šios dainos dienos bėgyje, tas pats, lyg pradėti rytą be kavos.
žodžius perskaityti reikėtų. o ir šiaip Modest Mouse gėris.
vis tik galvoju, kad žmonės kuriantys ir grojantys grindcore yra ligoniai/bepročiai. o dar didesni ligoniai/bepročiai tos muzikos besiklausantys. perskaičiau paskutinį sakinį ir susimąsčiau - kaip tik dabar ausinėse Agoraphobic Nosebleed ir gal nereiktų čia švaistytis ligoniais beigi bepročiais? antra vertus...
jei man kas prieš metus būtų davęs paklausyt grindo ir dar būtų paminėjęs, kad aš tai klausysiu ir man patiks, būčiau nušovęs tokį pilietį, po to jį sudeginęs, o jo pelenus apmyžęs.
o praėjusios vasaros viduryje teko pabuvot festivalyje padarom. krūvos neformalų ir undergraudininkų. jau vien tai yra kultūrinis šokas. ir jau įnaktėjus užgroja Karma Jawless taip ir sustingau iš pasibaisėjimo... ir keisto malonumo. mintyse nuskambėjo vieno žmogaus žodžiai, kad tai yra tiek šlykšti muzika, kad galų gale ji tampa gražia. (kas gi iš mano pažįstamų tai pasakė? niekaip neprisimenu, atmintis po stulpo stabiliai pavedinėja).
dabar gi ausinėse džeržgia grindcore. ir tai išties labai smagi muzika. raminanti sakyčiau ;)
"penktadienio vynas atplukdo šeštadienio moterį" - toks liūdnas bliuzas. ir toks koks turi būti bliuzas. beveik kaip
Langston Hughes ir jo liūdnas bliuzas.
Darbe klausant Bjork albume 'Drawing Restraint 9' gyvenančios dainos 'Pearl', netoliese sėdintis kolega tarstėlėjo: Ką tu čia klausai? Kaip ežiukai mylisi?
Dar ir dabar krizenu, ir įdedu jums paklausyt ežiukų muzikos :)
Per darbines ausines kala grupė sunkiai ištariamu pavadinimu Einstürzende Neubauten. Ir ne vien darbe: ir namuose, ir mintyse. Pirmieji albumai toks visiškas industrialas su gera doze noise. Kai įsiklausai, skamba labai smagiai. Tik niekada nereikia tokios muzikos klausyti skaudančia galva. Nesvarbu nuo ko ta galva skauda, bet geriau neklausyt.
Yotubei galit paveizėt kaip atrodo vienos man patinkančios dainos klipas. Bet tai yra 2000 ir to tikro industriako+noise smarkiai sumažėję. Nors kažkur skaičiau, kad tas albumas - į vieną iš jo dainų palinkinau - 'Silence is Sexy' vienas geriausių. Gal ir geriausias, bet to ekspresyvumo ir nenuspėjamumo, kaip pirmuose albumuose, nėra.
