vakar jau laksčiau su naujais clipsiniais Time RXS pedalais. skeptikams sakusiems - sako pirmus du sykius sustojus vistiek griūsi - galiu pasakyti, kad nė velnio. sėdau, važiavau, n kartų sustojau ir nei karto negriuvau.
dabar važiavimo malonumas visai kitoks.
2009 06 27 ruošiuosi šiek tiek pasivažinėt. suplanuota trasa (dešinėj yra mano komentaras, kiek kilometrų, koks planuojamas vidutinis greitis, kada traukinys): traukiniu iki valkininkų ir tada nemenką ratą.
jei kas nori kartu - welcome. tik pespėjimas: važiuoju greit ir nestovinėju kas du kilometrus nusičiurkšt. tiek kilometrų yra daug net jei kasdien treniruojiesi.
šeštadienį riedant iš Ignalinos į Vilnių, dviratės spidometras parodė 1500km. būtent tokiam atstumui nuvažiuot užteko gamyklinės dviračio grandinės. kad ir kaip begalvotum, vis tik trumpokai tarnavo. žiūrėsim, kiek laikys antroji. nes šiek tiek kerta per kišenę, per sezoną du kartus keičiant grandinę.
aną savaitę savo dviratei padovanojau naujus batus - Continental Ultra Gator Skin padangas - 700x28c. koks malonumas po krosinių maxxis. bestija virto tyliu žvėriu (tos krosinės ūžė kaip kylantis lėktuvas. pradžioje atrodė visai fun - vėliau jau nervino). ir dar greitesniu.
jei ant 5 atmosferų važinėti buvo smagu, tai ant 8 atmosferų dar smagiau. rly. dar paradoksas tame, kad ir minkščiau.
liko įvaldyti klipsinius pedalus. neapsisprendžiu tik kokius imti: ar viengubus ar dvigubus.
dviratinio šeštadienio rezultatas: 190km, pedalai sukti 7:40h, vidutinis greitis (itin džiuginantis skaičius) 25km/h. maršrutas daug nedetalizuojant: vilnius -> (kernavė, musnininkai) -> ukmergė -> (senasis ukmergės kelias pro širvintas) -> vilnius.
ko tokiuose pasivėžinimuose nemėgstu:
- iš nuovargio praradinėjamos koncentracijos. tai labai jaučiasi, kai važiuoji vienas. paskutinius 30km pastoviai pagaudavau save visiškai nebekreipiantį dėmesio į aplinką. važiuojant plentu tai nelabai gerai;
- kai kūnas pradeda naudot rezervinius energijos išteklius. aišku, jausmas neprastas - važiuoji jau 170 kilometrą vos vos pasivilkdamas 20km/h greičiu, ir - pyst - kojos vėl dirba kaip naujos, greitis ~30km/h.
o sekmadienį itin puikus pasivaikščiojimas po lyjantį vilnių. pokalbiai ir nuotraukos.
dabar sau tykiai galvoju: jei kai bestijai užmausiu plonas plentines padangas, vietoj dabartinių krosinių, jei kai įsigysiu klipsinius pedalus ir batus, kai dar šiek tiek pavažinėsiu, tai 300km per dieną nebe taip baisiai ir atrodo. apb - ant rudens užsipirk alaus :)
Trip dist: 97km; Trip time: 4:23; Avg. speed: 22km/h. vilnius - lentvaris (negavau arbatos :) ) - trakai - vievis - sudervė - vilnius. zjbs.
pirmas poilsis už trakų, kažkokioj pievoj. saulė. vieversiai. gulėjau ir kaifavau. niekur ir nieko nenorėjau, tik gulėt.
vėliau. šitoje vietoje rėkiau - eina nachuj!!! - tačiau teleportacijos portalas nesuveikė, teko minti. kojos jau buvo sunkios. ir sunkėjo sulyg kiekvienu kilometru.
grandinę tepiau du kartus. sausas oras neprasčiau nei lietus naikina tepalą.
kas čia norėjo pamatyt kaip bestija atrodo gyvai? šękit. pirma antra trečia
vakar po darbų, 'sėdęs' į mini kamštį, pagalvojau, kad niexuj visą vakarą leist su knyga/kompu. grįžęs namo pakeičiu kailį, pompą-raktus-fotiką-šaliką-bliuzoną sumetu į kuprinę ir paėmęs bestiją II už parankės, išriedu į vno gatves.
prieš pradėdamas riedėti sau, o ir bestijai, pasakiau - mes šiandien nelakstysim. tik šaligatviais ir tik ramiai/lėtai/kruiziniu greičiu. right...
šaligatvius skipinom jau po kelių šimtų metrų. nes nei malonumo, nei greičio. gatve šiek tiek paminiau, žiū, spidometras rodo 50km/h maksimalų greitį. hm.
nuo narbuto kalno gatve, net nesistengiau labai mint. tiesą pasakius net nebuvau įjungęs aukščiausių pavarų - 65km/h. hmmm.
vis tik sunku lėtai važinėti dvirate, kuri sutverta greičiui.
net per savo išsiblaškymą, net nukreipęs visą dėmesį keliui/automobiliams negalėjau nepastebėti, kad bestija traukia žvilgsnius lyg magnetas. anksčiau žinojau, o vakar supratau --- šios dviratės nepaliksi gatvėj pririšęs prie stulpo.
9kg yra mažiau nei 14kg, ir tai itin jaučiasi. be priekinio amortizatoriaus dviratė kieta - kiekviena duobė, šaligatvio plytelė jaučiama ir subine ir rankomis. sportinis vairas tikrai patogus. gal tik šiek tiek neįprastas.
dar prieš perkant galvojau kad 18 bėgių yra mažoka. bet tiesą pasakius, jų yra daugiau nei reikia :)
greitai dviračiu takais nepalakstysi. visų pirma dėl pėsčiųjų ir jų keturkojų augintinių (vieno agresyvaus ir miniatiūrinio vos nesuvėžinau). visų antra dėl dviratininkų, kurie išvažiuoja į trasas pakalbėti, parodyti savo makiažus/dviračius/rūbus/whatever.
jau pradedam vienas su kitu apsiprast. dar porą tokių pasivažinėjimų ir jau bus galima lakstyt pilna jėga :)
šiandien, kaip niekad anksti, atidariau dviračių sezoną. ach, koks malonumas pralėkti vno gatvėmis, kai aplink pavasaris eina. koks malonumas lėkti dvirate, kuriai vienas apbibūdinimas - greitis. susipažinkit - bestija II - aka bestija antroji. (neturiu po ranka skaitmenos, bet gyvai atrodo vienas prie vieno).
p.s. kam įdomūs tech parametrai, hint - merida cyclo cross 3
jau pardaviau ;)
parduodu savo dviratę, vardu bestija. dviratė - cross-hybridas - labai gerai mieste, bet galima drąsiai lėkt ir žvyrkeliais beigi visokiais miško keliukais. per smėlį ji sunkiai važiuoja ;)
charakteristikos. važinėta du mėnesius, rida 1200km, techniškai labai tvarkinga, gerai prižiūrėta, upgreidintos ir geros padangos. kaštuoja 900 pinigų (derėtis, jei yra noro, galima). už dar 50 pinigų pridėsiu ir borto kompiuterį.
iš karto atsakau kam kyla klausimas kodėl parduodu. šios dviratės rėmas yra trumpesnės bazės, ir todėl mano ūgio žmogui (181cm) ilgas distancijas važiuot nelabai patogu - paskausta rankos, nes negali užsigult ant vairo. jei nevažinėčiau po šimtą km ir daugiau per dieną, niekas šios dviratės nepardavinėtų ;) o kad jau ji turi sutrumpintą bazę, tai labai manevringa. mieste pats gazas.
taigi jei jums reikia šios dviratės rašykit man nezinomas[tas-kringelis]gmail.com arba išsiųskit nuorodą į šį įrašą tiems kam gali pasirodyt įdomu.
ir ne aš nemesiu dviratizmo ;) ant rudens, kai jau gydytojai leis sportuot, pirksiu kitą. kol kas žinau, kad bus cross-hybridas ir tikrai be priekinio amortizatoriaus. kol kas varvinu seilę žiūrėdamas į šitą.
tai tampa šio dienoraščio banalybe - vėl prisiplojau. bet apie viską iš eilės.
važiavau nuo paberžės link mašiogalos žvyrkeliu. su daug akmenų toks, su neblogom skalbimo lentom - vienok eilinis lietuvos žvyrkelis. kažkurioj vietoj priešpriešinis vėjas aprimo ir aš pradėjau spaust, ibo tas žvyro kelias jau buvo lengvai užpi*** pasiekus apie 32km/h kur buvęs kur nebuvęs, koks tai kaimietis sumastė sukt kairėn, o dviratininkas jam - buvęs nebuvęs. dėjau ant stabdžių. o greitis tai... o po ratais ne asfaltas. skridau per vairą. toli ir ilgai. (dabar, jau praėjus šiek tiek laiko, galvoju, kad gal vis tik ne geriausias variantas buvo stabdymas. galvoju, gal būčiau pralindęs. bet to mūšio kardais tik lūzeriai mojuoja)
reziumuojant. sulaužiau dešinį raktikaulį. ne suskaldžiau, ne dar kaip nors pažeidžiau - padalinau į dvi dalis. raktikaulis, kaip žinia kaulas pakankamai tiesus. o rentgeno nuotraukoj jis pas mane puikavosi beveik idealiu 90 lapsnių kampu. g12 tą gali patvirtint, ir jis matė ;)
dar gerai jobinau ir su galva į žemę. gerai kad buvau su šalmu. čia jauniesiems pridurkams galvojantiems, kad dviratininkams nereikia šalmų, šiek tiek nuotraukų ( 1 2 3 ). ir jei jūs turint na nors šiek tiek košės galvos ir nors trupinėlį fantazijos - įsivaizduokit kas, prie tokios smūgio energijos ir žvyrkelio akmenų, būtų likę iš galvos. pagalvojot? žinot atsakymą? ir jei atsakymas - man taip neatsitiks - galvokit iš naujo.
ką praradau: 2,5 mėnesiams sportą (dviračius, suplanuotą bėgiojimą, suplanuotus kovos menus), kelioms savaitėms fotografavimą, kelioms svaitėms judėjimo laisvę.
ką atradau: draugus kurie tave surenka, atveža ir palaiko.
ir ne, aš nemesiu dviratizmo, ir nichuja nesigailėjau, ir nesigailiu, ir nesigailėsiu.
