kaip.tik.ten  del.icio.us Mėnulis ir aš

2007.10.09, 22:45

Aš ir mėnulis. Mėnulis ir aš. Ieškau bendrų kampų, kraštinių, gal net ašių, už kurių galima užsikabinti ir suptis. Kaip su sūpynėmis, arba, kada mėnulis būna visai jaunas, galima tiesiog ant jo užsilipti atsisėsti, ir suptis, suptis, o aplinkui tiek daug žvaigždžių. Juk taip dažnai būtent tokį mėnulį mes įsivaizduojame. Tačiau šį kartą mane domina kita mėnulio fazė, taip taip, Pilnatis. Ne dėl tų visų istorijų kurių pilnos knygos, pilnas internetas, pagaliau visų mūsų galvos. Pilnatis, pasakysite Jūs, tai pamišimas, vampyrai, vilkolakiai. Gal vyksta ir tai, nežinau, nesusidūriau. Dabar Pilnaties dažniausiai laukiu su nepagrįstu linksmumu, nes jaučiu labai stiprų jo poveikį mano asmeniui, ypač tai akivaizdu būna, kai apsvarstau, kas su manimi vyko paskutinį mėnesį ar pusę metų. Visada turėjau mažą gerą velniuką viduje, visada sėkmingai jį tramdau, leidžiu jam tiek, kad būtų linksma man ir neskaudu aplinkiniams. Deja, pilnatis visiškai atima šitą teisę, viskas vyksta kitu ritmu ir kitoje erdvėje. Jeigu paskaitysime straipsnius, nagrinėjančius pilnaties poveikį žmogui, visur rasime tą pačią išvadą: mėnulis yra vampyriškas žmogaus atžvilgiu. Mėnulis pilnaties metu suteikia žmogui papildomų fizinių galių tik tam, kad šis išeikvotų maksimaliai dvasinės energijos. Pavartykime kalendorius, kiekviename iš jų rasime užuominų, kad Pilnaties metu derėtų susilaikyti nuo kūniškos meilės, nes seksas gali būti per daug pašėlęs, gali jums kainuoti per daug karmos taškų, kaip dabar madinga sakyti. O kalendorius sudarė tikrai ne vakar, gal dabar daug nusirašinėjimo, tačiau išminties iš patirties čia atmesti negalima. Kodėl apie visa tai rašau, kodėl galvoju yra paprastų paprasčiausia priežastis, tiesiog aš iš pilnaties jaučiu sklindančią energiją, aš jaučiuosi žymiai daugiau gaunąs nei atiduodąs. Visai nesvarbu, ką aš veikiu, tiesiog viską padarau žymiai geriau ir įdėdamas minimaliai pastangų. Ir viskas vyksta tartum savaime, tartum mano lūpomis kalbėtų kažkas kitas, šypsotųsi ir akimis žaistų mažas velniukas. Jeigu su kolegomis deramės dėl darbinių reikalų gaunasi puikus rezultatas, jeigu pirmą kartą sutiktą merginą kvieti išgerti taurės vyno, viskas taip ir vyksta kaip norėtųsi. Jokio pamišimo, jokios sumaišties tomis dienomis, tiesiog papildomas nenutrūkstantis gerosios energijos srautas plūstantis į mane, tiek daug šypsenų veide ir juoko akyse. Gal tai ir yra tikrasis pamišimas, neteisingai mano suprantamas, tiesiog aš jį pavadinsiu geruoju pamišimu ir pasistengsiu jo neprarasti. Pilnatis gi būna kiekvieną mėnesį.

Dar niekas nekomentavo






[bbcode]