kaip.tik.ten del.icio.us trečias posmas

2006.02.06, 00:43

Kitą rytą pabudau glėbyje tebelaikydamas Anną, nuo jos galvos padėtos ant mano peties, nežmoniškai nutirpo kairė ranka, o jos plaukai, prisigėrę prirukyto baro kvapo, stipriai kuteno nosį. Visgi buvau laimingas, džiaugiausi savo mažytėmis kančiomis, laukdamas kol ji pabus. Džiaugiausi tuo kad neišėjau, kad išvengiau tos kvailos situacijos kai vyras stovi prieš moterį ir nežino ką daryti: prašyti telefono numerio, o jeigu išblaivėjus mintims nenorėsi skambinti, tada vėl graušiesi, kad apgaudinėji žmones; išeiti padėkojus už puikią naktį, o jeigu rytoj suprasi, kad viskas buvo žymiai giliau, o tu jau pamirštas.
Gulėjau, klausydamasis kalančio savo pulso, stengdamasis nieko negalvoti, šeštadienio rytas atsargiai dairydamasis budino miestą. Keltis nesinorėjo, tačiau nutirpusi ranka su kiekvienu širdies dūžiu primindavo apie save. Neiškenčiau, švelniai pakėliau Annos galvą, ir atsisėdau. Anna, pravėrusi akis, pažvelgė labai mieguistu žvilgsniu, nusisuko ir miegojo toliau. Nusišiepiau pats sau: „kvailys, galvojai ji dabar pabus, reikės keltis, gerti kavą, grįžti į tikrovę. Ne, ji buvo labai laiminga, ir labai pavargusi, ir mylėtis ji tikriausiai nenorės pabudusi, užteko to kas buvo naktį. Gerai, nes ir aš mylėtis dabar nenoriu, noriu pabūti ramiai, apsikabinęs arba vienas.“
Atsikėliau ir nupėdinau į virtuvę, vakarykštis viskio butelis buvo pusiau nugertas, coca colos butelys visai tuščias. Nesijaučiau pagiringas, tačiau buvau pasiruošęs sugerti visą vandenį, kuris tik išbėgs iš krano. Po antros stiklinės pajutau, kad vanduo tiesiog skiedžia skrandyje užsilikusį viskį, ir aš vėl girtėju. Atsidariau šaldytuvą, tikėdamasis ten rasti sulčių. „Jo, čia tikrai turėčiau gyventi aš“, pagalvojau žvelgdamas į du alaus butelius stovinčius durelių lentynoje, varškės indelį ir ir rokiškio sūrio sužiedėjusį gabalą, gulinčius ant lentynos. Daugiau nieko. Varškės vartojimo terminas pasibaigęs prieš penkias dienas, nedrįsau rizikuoti, todėl paėmiau butelį alaus. Utenos „mėlynas“ buvo labai liuks tą akimirką, nugėriau pusę butelio vienu užsivertimu, tada išsidrėbiau sofoje, prieš viso miesto panoramą. Sėdėjau taip nuogas, paskandinęs kojas kilimo vilnose, ir jaučiausi tą akimirką turįs viską, apie ką svajoja žmogus.
Susirinkau savo drabužius, palindau po dušu, apsirengiau ir priėjau prie tebemiegančios Annos. Labai norėjau pasilikti šalia jos, tačiau tai buvo per didelis posūkis man. Sėdėti ramiai pusryčiaujant, šnekėti apie save, klausytis Jos istorijų, tai reiškė tik vieną – įsimylėti, įsimylėti taip, kad visa kita gyvenime tampa nesvarbu, kai visur matai tik Ją, besijuokiančią, besišypsančią, svajojančią. Užsimerki, o Ji šalia, šoka, sukasi valso ritmu, ir pats pajunti, kaip pradedi suktis, skrieti, veidas prie veido, kūnas prie kūno, vienas kito glėbyje. Bijojau šio jausmo dabar plūstančio iš mano smegenų į kūną, bijojau taip, kad buvau pasiruošęs nusikirsti visas savo galūnes, kad tik nereikėtų pajusti to lengvumo kojose, tos jėgos rankose. Stovėjau taip šypsodamasis, o siela verkė, staugė, širdis norėjo mylėti, ir protas čia buvo bejėgis. Pradėjus gerti penktą stiklą viskio, pamiršti kokios baisios pagirios būna ryte, jokios priesaikos nekartoti to paties niekada negelbėja, tokia jau žmogaus prigimtis. Už kelias džiaugsmo akimirkas visi parduotume savo sielą bet kuriam pirkliui, ar tai būtų velnias ar dievas.
Nepabučiavau Jos tą rytą, net nepaglosčiau, tiesiog pastovėjau šalia, kaip stovi žmonės išreikšdami pagarbą, paklausiau jos miego ir tyliai išslinkau. Jau buvau nusprendęs parduoti savo sielą, tiesiog reikėjo susiderėti dėl kainos. Neskubėjau, norėjau pagalvoti, prisiminti anksčiau vykusius panašius mainus, pagaliau reikėjo pasimokyti iš savo ankstesnių klaidų, kitų suklydimai man niekada nebuvo pavyzdys, nebuvau išmintingas, tą gerai žinojau, tačiau kvailiu būti jau buvo įgrisę, pagaliau reikėjo pasielgti protingai. Įsimylėjęs žmogus norėjo elgtis protingai, kvailiau nesugalvosi.

kaip.tik.ten del.icio.us Laimės vardas Laimė

2006.01.27, 19:36

Antras apsakymo epizodas. Skaityti plačiau

kaip.tik.ten del.icio.us Girgždančios grindys trukdo galvoti

2006.01.26, 00:10

Taip jau gaunasi, kad būdamas pilka pele nori būti rainu katinu. Suprasdamas tokio virsmo sudėtingumą, nusprendžiau likti pele ir tampyti katinui už ūsų, tuo sukeldamas sau ir kitoms pelėms daug prieštaringų jausmų. Vieniems atrodysiu beprotis, kiti reikš užuojautą, o aš tiesiog smaginsiuos. Jei dar kam bus smagu dėl to, vieną dieną galėsim patampyti katinui ir už uodegos.
O rimtai, kategorijoje "Einu aplink save" atsiguls vienas mano apsakymas, gulsis lėtai, kaip meksikietiškas serialas, dalis po dalies, istorija po istorijos. Iš pradžių dažniau, nes daug ko jau prirašyta, vėliau laikas parodys.
Jei jau mano webloge yra tokia kategorija kaip pasižadėjimai, tai šitoje vietoje reikėtų pažadėti, kad istorija atsiguls visa, išsirengs, o laimingieji galės su ja permiegoti. For free & for fun. Skaityti plačiau