kaip.tik.ten del.icio.us Nauji metai

2007.10.26, 10:56

Vakar dieną pradėjau ilgą ir labai pavojingą sveikatai naujametinių vakarėlių šventimo maratoną. Tikiuosi Naujų Metų sulauksiu gyvas ir dar norėsiu kažko. Nes po vakar norisi tik arbatos ir į miegelius pas paduškaites.

kaip.tik.ten del.icio.us Kova su burėmis

2007.09.18, 20:06

Savaitgalis. Klaipėda. Vėlyvi pusryčiai. Saulė, vėjas ir jūra, daug jūros. Mes baikščiai lipame į Volvo-Ericsson VO70 jachtą, nežinome ko tikėtis. Laukia kelionė į atvirą jūrą. Po kojomis 30 mln. litų laivas, 14 tonų anglies pluošto junginių ir brangiausių metalų, 32 metrų aukščio pagrindinis burės stiebas, kosminių technologijų tiek prikimšta, kad tikrai galima kilti. Supažindina su įgula, švedai anglai, bičai žinantys kas yra jūra. Nenustembame, kai pamatome įguloje ir moterų, vis dėlto skandinavai. Vis dar nežinome ar gausime po butelį alaus, ar po irklą. Gauname po neperšlampamą kombinezoną, kai kurie pradeda burnoti, kam jo reikia, saulė gi šviečia. Vazonai. Kol mes velkamės savo kombinezonus, laivas burzgina su dyzeliu link atviros jūros. Kai tik pasiekiame uosto vartus, kapitonas pradeda dalinti užduotis, man tenka vieta prie rankinių pedalų, keturiese kelsime pagrindinę burę. Greitas aiškinimas kaip perjungti kėlimo pavaras, kaip sutartinai dirbti ir pan. Po to, START ir mes varome. Po gerų penkių minučių burė iškelta ir įtempta, visi lynai užfiksuoti, mes keturi visi išraudę gulime kas kur. Niekada nemaniau, kad gali būti tai sunku :) Pradinis greitis su bure apie 8 mazgus, vėjas tikrai silpnas. Kita chebra kelia priekinę burę, ten reikia mažiau jėgos, tačiau daugiau sumanumo ir žinot kur ką kada patraukti. Vieni niekaip nesusitvarkytume, įgula viską rodo ir aiškina. Demonstacija, kaip veikia reguliuojamas kylis, taip taip yra ir toks. Beje jachtos plotis 9 metrai, permesti kylio centrą iš vieno krašto į kitą užtrunka 26 sekundes. Man daug skaičiai šitie nieko nesako irgi, bet kai pamačiau kaip tai veikia, tai liuks. Dabar jie kuria jachtą, kur šis laikas bus tik 9 sekundės. Paskui nuleidžiama priekinė burė, keliama dar viena, kuri mums leidžia pasiekti max greitį tą dieną, 18 mazgų, kas yra apie 32 km/h. Atrodo lėtai, bet patikėkit manim, greičio pojūtis nerealus. Jacha savo priekiu beveik neria po vandeniu, per denį liejasi vanduo ir visą laiką reikia kažką sukti vynioti rišti. Maksimalus šios jachtos greitis 40 mazgų, deja, tą dieną vėjo buvo per mažai, bet jeigu nieko nesilaikai, nupūstų nesunkiai. Taip pasiplaukiojom pora valandų, gavome tiek įspūdžių ir adrenalino, kad užteko visam savaitgaliui, po to galima buvo visą laiką tiesiog sėdėti, kalbėtis ir ragauti gerą konjaką. Kas ir buvo daryta :)

kaip.tik.ten del.icio.us Atėjo ir neišeina

2006.01.01, 17:38

Įpusėjus antram mėnesiui kai sėdžiu namuose, aš pradėjau jausti kad man tai patinka. Gerai, kai nereikia ryte keltis, nereikia valgyti pietų ir pusryčių, vakarienė 10pm pagrindinis pavalgymas jeigu tuo metu ko nors neveiki. O kam gadinti maistą kai niekur neini, o kai aš niekur neinu tai svoris auga taip, kad galėčiau konsultuoti jaunuosius ūkininkus apie bekonų auginimą. Faina, kad nesinori miego, jeigu vakare nesėdi prie atidaryto lango ir nekvėpuoji pravažiuojančių mašinų dujomis, tai miegą iki 5am gali pamiršti. O ir kam miegoti, jei sapnai nė kiek negražesni nei tos merginos sutiktos dieną virtualioje erdvėje. Antrą mėnesį pagaliau baigiasi ir skambučiai iš darbo, pagaliau pamiršo. Jeigu finansų departamento gražuolės mane prisimintų tikrai nesupykčiau, gali nelankyti, neskambinti, tegu tik reikiamus pavedimus padaro. Nors kai kurios galėtų ir aplankyti, virtualus seksas gadina akis, o kad abiejų rankų delnus nuo ramentų žiauriai skauda tai ir patyrusiai savo traumatologei nesugebėjau įrodyti. Vaikščioti be ramentų neleido, savęs liesti irgi, tai ir kankinuosi tame inete kaip šuo pririštas. Loji, loji o įkast negali.
Kiekviena diena šventė, vat šiandien tai tikrai. Net šventiškai pasipuošiau, ramentams posūkius prisitvirtinau ir sireną ant galvos. Gaila, kad tik geltoną turėjau, labai norėjau vyriausybinės- raudonai mėlynos. Kai šimto kilogramų kulverstukas šuoliuoja su iš pažasčių išdygusiomis plonomis metalinėmis kojomis su blyksiančia sirena ant plaukuoto kamuolio (būtų galva jei nuprausti nukirpti ir sušukuoti) net mylimas šuo skalija taip tartum jo kaulą atiminėtum. Manau jeigu toks bandyčiau artintis prie kokio brazausko, alekna tikrai pagerintų savo disko metimo rekordą. Kitu atveju turėtume neblogų trumpų distancijų bėgikų prišiktomis kelnėmis.
Šventės nerealus dalykas. Visi prikaišioja mums, kad mes pamynėme tradicijas, negerbiame to, kuo tikėjo mūsų tėvai. Žiūrint iš praktiškų pozicijų tradicijos yra ne kas kita, kaip atkartojimas to, ką kažkas jau darė, tik pridedant daugiau spalvų ir garsų. Kiniški žaisliukai gi pigūs. TELEVIZIJA yra tai, kas tikrai moka puoselėti tradicijas. Kadangi mano gyvenime buvo kokių keturių metų periodas kai kasdien pažiūrėdavau tris filmus, tai vieną dieną aš supratau kad nėra tokio filmo kokio nesu matęs. O ką daro televizija, kiekvienais metais rodo tuos pačius kalėdinius ir naujametinius filmus, kiekvienais metais tuos pačius tuo pačiu metu. Argi tai nėra tradicijų puoselėjimas. Ir dar įdomumui įdeda kokį komando su arnoldu juodanegeriu dvi minutės po vidurnakčio naujųjų metų naktį. Tikriausiai tam, kad prisigėrę vyrai žiūrėtų ekrane kaip vienas kitam skaldo makaules, o ne tradiciškai prisigėrę lystų prie savo žmonų. Jaučiu reikia rišti su televizorium, o tai baigsiu savo dienas kokioje prieglaudoje supamoje kėdėje prieš dėžę.
O šiaip ir aš laikausi tradicijų. Švenčių metu žiauriai mėgstu suvalgyti tokį geltoną saldų lipnų labai minkštą ir kvepiantį, raguotą kaip neištikimiausios moters vyras, su didele skyle nežinia kokiam reikalui, kartais su šokoladu kartais su neaiškiu baltu kiaušinių plakiniu apipiltą, tokį tikrą lietuvišką skanesnį už skaniausią saldalą, tokį my preciuos. Žodžiu šakotį valgyti dera tik labai svarbiose šventėse. Pavyzdžiui, šiandien labai tinkama diena. Nauji Metai atėjo, reikės pakelti taurę viskio ir išgerti į žmonijos sveikatą. Palmira sakė, kad šie metai bus nerealiai geri, pasistengsim jos neapvilti.

kaip.tik.ten del.icio.us Kūčios

2005.12.24, 11:40

Šiandien Kūčios. Ir kai buvau mažas ir kai užaugau, ši diena visada buvo didžiausia šventė metuose, žymiai svarbesnė už visus gimtadienius, velykas ir vasaras ir atostogas. Šią dieną parastai kildavo tiek visokių rūpesčių rūpestėlių, tiek šventinio zizimo (žiniaskaidoje tai vadinama prieššventiniu šurmuliu), žodžiu šeimoje virdavo tikras gyvenimas kaip geriausiuose filmuose apie italijos gyventojus. Ir nesvarbu, ar tau keturi ar penkiolika, dalyvaudavai visame šiame erzelyne ir būdavo labai smagu. Kai vakare pagaliau visa šeima susėsdavo prie stalo, visi jau būdavo smagiai nusivarę nuo kojų, tačiau nuotaikos būdavo puikios. O ir kodėl jos turi būti kitokios jei visi kartu, visi svarbiausi žmonės čia. O ir dovanas mes dovanojame Kūčių vakarą o ne Kalėdų rytą. Gera prisiminti dalykus, kurie verčia šypsotis.
Dabar viskas truputį kitaip, ne, ne blogiau, tiesiog gyvenimo tempas toks, kad daug smagių akimirkų prasprūsta pro akis, ausis, tiesiog mažiau džiaugiamės smulkmenomis. Noriu palinkėti visiems skaitantiems ir sau pačiam kitais metais gyventi lėčiau, džiaugtis mažiausiomis smulkmenomis ir visada šypsotis. Gerų Kalėdų!