kaip.tik.ten del.icio.us Batai

2007.11.05, 11:35

Jeigu šiandien sutiksite mane kur nors gatvėje ir aš būsiu apsiašarojęs ar tiesiog liūdnai piktas, negalvokite kad mane taip paveikė vėlinės, nemanykite kad aš pamečiau piniginę su aukso puodą laimėjusiu loterijos bilietu, niekas manęs neprimušė ir kitaip nenuskriaudė. Tiesiog aš nusipirkau naujus batus ir dar pirmadienį juos apsiaviau į darbą. Bėda ta, kad tai normalūs klasikiniai vyriški batai, ne sportiniai bateliai, kokius nešioju paskutinius kokius šešis metus. Jau buvau pamiršęs TĄ baisų jausmą, autis naujus batus, nesvarbu kokie jie patogūs, nesvarbu kad pripurškiau minkštinančių stebuklų, pirmos dvi savaitės paliks ryškų pėdsaką mano grimasoje, aš su naujais batais. Gerai, kad darbe šilta ir galima sėdėti su kojinėmis :) Ta proga atsisakiau ir pietų, pataupysiu naujiems sportačiams.

kaip.tik.ten del.icio.us Kaip bankas gali sugadinti nuotaiką

2007.10.03, 13:15

Šiandien žiauriai sunervino Hanza bankas su savo debiliškais reikalavimais aptarnauti klientus tik su pasu ar naujo tipo vairuotojo pažymėjimu. Žinojau tokį dalyką, tiesiog esu auksinis jų klientas, o ir įrodymų, kad aš esu aš turėjau daugiau negu reikia. Kas pikčiausia, atsisakė be paso padidinti ir Hanzanet'o piniginių operacijų sumas. Deja, parodyti kur parašyta juodu rašalu ant balto popieriaus, kad yrta taip kaip sako ir nesugebėjo. Teko per visą miestą varyti pasiimti paso, žiauriai sunervino. Gerai dar, kad nepasiūlė gyvybės draudimo išeinant.
Dar buvo minčių paskolą persivest į Hanzą, daugiau tokių minčių nebeliko. Beje, darbuotojo pažymėjimas beveik padėjo, vos vos. Vis dėlto kaip mums dar toli iki tikrosios Europos, gaila žiūrėt.

kaip.tik.ten del.icio.us Tunisas II

2007.09.11, 17:51

Taigi apie TĄ Sacharą :) Skaityti plačiau

kaip.tik.ten del.icio.us Tunisas I

2007.09.10, 18:41

Kaip ir sakiau, Tunisas yra vertas atskiro įrašo. Skaityti plačiau

kaip.tik.ten del.icio.us Atostogos baigėsi

2007.09.09, 20:50

Niekada dirbdamas neturėjau tokių ilgų atostogų, visada dvi savaitės ar dar mažiau. Kažkoks marazmas, tik dabar supratau, kad atostogos turi tęstis ilgai ilgai, viskas tada vyksta kitaip. Nereikia skubėti, atsipalaidavimas atslenka kaip rūkas rudenio naktį, pamiršti telefoną eidamas prie jūros ir nė neketini grįžti atgal, ryte pamiršti atsigerti kavos, pietums išgeri bokalą alaus, tas pats tonizuojantis poveikis. Per šias atostogas pamačiau visai nemažai, tačiau įspūdžių nedaug. Dar viena valstybė afrikos žemyne, dar viena šalis kurią užtenka pamatyti vieną kartą, kad suprastum, kad tai ne tavo vieta, ne tavo žemė. Dar vienas kartas, vėl sakau sau paskutinis kai važiuoju į poilsinę kelionę vasarą, dar vienas bandymas pasidžiaugti minučių tikslumu suplanuotu poilsiu pažintiniuose pasivažinėjimuose po apylinkes. Čia yra druskos ežeras, čia sachara, ten kupranugaris, turite nusifografuoti penkias minutes... O aš norėjau pamatyti kaip pražysta banano žiedas. Gal kitą kartą... kitoje vietoje. Šiaip Tunisas puiki šalis poilsiui, apie kurią reikėtų parašyti atskirai, puikus kainos ir kokybės santykis. Kita atostogų dalis prabėgo nuošaliame Lietuvos kaime, kuris patinka tik kokiem keturiem žmonėm pasaulyje, vienas iš jų aš, kitas mano brolis, dar yra vienas geras pusbrolis, ir dar lieka viena vieta kuriam nors iš kaimo gyventojų. Ten nemažai "trenktų", prie kurių kartais esu priskiriamas ir pats, kuriam nors iš jų tikrai patinka vieta, kurioje jis gyvena. Stovėti veidu atmerktomis akimis į pučiantį vėją, kol ašarų pritekės pilnos ausys, tai jau yra trenktumo požymis? Kodėl man taip patinka vėjas, turėjau laiko pamąstyti iki valiai, bet atsakymo taip ir neradau, tikras vazonas, pasakytų kuris nors penktokas. Beje, šitoks žmogaus, kuriam nelabai sekasi, apibūdinimas prajuokino geroms porai dienų, ir dabar šitas žodis yra įtrauktas į favorites. Savaitė sėdint valtyje su meškere rankose ir žiūrint į nejudančią plūdę prabėgo taip greitai kaip skaitant gerą knygą. Knygos, Buvo juokinga žiūrėti į save perkantį knygas atostogoms, kiek aš perskaitysiu šį kartą, dvi ar tris? Kažkaip susiskaitė beveik viskas kas buvo planuota ir kas pasitaikė po ranka. Rytoj eisiu į darbą, net gi įdomu, panašiai kaip penktokams einant į mokyklą rugsėjo pirmąją. Man irgi jau suplanuotos ateinančios dvi savaitės, dienos tikslumu, žinau kur būsiu ir ką veiksiu, beveik dejavu. Kaip seniai tai buvo. Dabar mes jau seniai.