kaip.tik.ten del.icio.us Sutapimai arba sutapatinimai

2006.02.06, 00:53

Įdomiai paskutiniu metu man gaunasi. Nemažai skaitau, ir knygos skirtingos, ir herojų likimai labai nepanašūs, ir laikmečiai skirtingi, tačiau kaip užkerėta visose knygose stipriai juntamas jos herojų potraukis išgerti. Atsiradus menkiausiai galimybei, nei vienas neatsisako išgerti, viskis, romas liejasi laisvai. O skaitau tai knygas pažymėtas spaudu "KLASIKA". Na mano mėgstami autoriai E.M. Remarque, E. Hemingway tai niekada nevengė vieno kito stiklo, bet kai ir tokie semiotikos profesoriai kaip Umberto Eco, vos ne kiekvienoje pastraipoje vartoja tokius žodžius kaip penktas stiklas Ballantines, negaliu nesišypsoti. Seniai tiek begėriau, reikės kada pavasarį prisiminti ką tai reiškia. Ech greičiau tas pavasaris, šiandien buvau lauke, vaikščiojau kokią valandą, jutau kaip jis artėja. Aš gi jau trečią mėnesį į lauką einu tik tam, kad nuvykčiau į klinikas, šiandien nutariau pasivaikčioti savo malonumui. Ir nieko, nesulūžau, prisikvėpavau ateinančio pavario ir grįžau namo truputį apsvaigęs. Kaip reikalas apsvaigęs, jeigu atvirai. Jokio viskio po tokio apsvaigimo nebereikia. Išsigandau, kad pavasarį taip staiga į saulę išlindęs gali ir numirti mirtinai jos spindulių prisigėręs. Įdomu, kaip meškos nemiršta po žiemos iš irštvų išlindę?

kaip.tik.ten del.icio.us trečias posmas

2006.02.06, 00:43

Kitą rytą pabudau glėbyje tebelaikydamas Anną, nuo jos galvos padėtos ant mano peties, nežmoniškai nutirpo kairė ranka, o jos plaukai, prisigėrę prirukyto baro kvapo, stipriai kuteno nosį. Visgi buvau laimingas, džiaugiausi savo mažytėmis kančiomis, laukdamas kol ji pabus. Džiaugiausi tuo kad neišėjau, kad išvengiau tos kvailos situacijos kai vyras stovi prieš moterį ir nežino ką daryti: prašyti telefono numerio, o jeigu išblaivėjus mintims nenorėsi skambinti, tada vėl graušiesi, kad apgaudinėji žmones; išeiti padėkojus už puikią naktį, o jeigu rytoj suprasi, kad viskas buvo žymiai giliau, o tu jau pamirštas.
Gulėjau, klausydamasis kalančio savo pulso, stengdamasis nieko negalvoti, šeštadienio rytas atsargiai dairydamasis budino miestą. Keltis nesinorėjo, tačiau nutirpusi ranka su kiekvienu širdies dūžiu primindavo apie save. Neiškenčiau, švelniai pakėliau Annos galvą, ir atsisėdau. Anna, pravėrusi akis, pažvelgė labai mieguistu žvilgsniu, nusisuko ir miegojo toliau. Nusišiepiau pats sau: „kvailys, galvojai ji dabar pabus, reikės keltis, gerti kavą, grįžti į tikrovę. Ne, ji buvo labai laiminga, ir labai pavargusi, ir mylėtis ji tikriausiai nenorės pabudusi, užteko to kas buvo naktį. Gerai, nes ir aš mylėtis dabar nenoriu, noriu pabūti ramiai, apsikabinęs arba vienas.“
Atsikėliau ir nupėdinau į virtuvę, vakarykštis viskio butelis buvo pusiau nugertas, coca colos butelys visai tuščias. Nesijaučiau pagiringas, tačiau buvau pasiruošęs sugerti visą vandenį, kuris tik išbėgs iš krano. Po antros stiklinės pajutau, kad vanduo tiesiog skiedžia skrandyje užsilikusį viskį, ir aš vėl girtėju. Atsidariau šaldytuvą, tikėdamasis ten rasti sulčių. „Jo, čia tikrai turėčiau gyventi aš“, pagalvojau žvelgdamas į du alaus butelius stovinčius durelių lentynoje, varškės indelį ir ir rokiškio sūrio sužiedėjusį gabalą, gulinčius ant lentynos. Daugiau nieko. Varškės vartojimo terminas pasibaigęs prieš penkias dienas, nedrįsau rizikuoti, todėl paėmiau butelį alaus. Utenos „mėlynas“ buvo labai liuks tą akimirką, nugėriau pusę butelio vienu užsivertimu, tada išsidrėbiau sofoje, prieš viso miesto panoramą. Sėdėjau taip nuogas, paskandinęs kojas kilimo vilnose, ir jaučiausi tą akimirką turįs viską, apie ką svajoja žmogus.
Susirinkau savo drabužius, palindau po dušu, apsirengiau ir priėjau prie tebemiegančios Annos. Labai norėjau pasilikti šalia jos, tačiau tai buvo per didelis posūkis man. Sėdėti ramiai pusryčiaujant, šnekėti apie save, klausytis Jos istorijų, tai reiškė tik vieną – įsimylėti, įsimylėti taip, kad visa kita gyvenime tampa nesvarbu, kai visur matai tik Ją, besijuokiančią, besišypsančią, svajojančią. Užsimerki, o Ji šalia, šoka, sukasi valso ritmu, ir pats pajunti, kaip pradedi suktis, skrieti, veidas prie veido, kūnas prie kūno, vienas kito glėbyje. Bijojau šio jausmo dabar plūstančio iš mano smegenų į kūną, bijojau taip, kad buvau pasiruošęs nusikirsti visas savo galūnes, kad tik nereikėtų pajusti to lengvumo kojose, tos jėgos rankose. Stovėjau taip šypsodamasis, o siela verkė, staugė, širdis norėjo mylėti, ir protas čia buvo bejėgis. Pradėjus gerti penktą stiklą viskio, pamiršti kokios baisios pagirios būna ryte, jokios priesaikos nekartoti to paties niekada negelbėja, tokia jau žmogaus prigimtis. Už kelias džiaugsmo akimirkas visi parduotume savo sielą bet kuriam pirkliui, ar tai būtų velnias ar dievas.
Nepabučiavau Jos tą rytą, net nepaglosčiau, tiesiog pastovėjau šalia, kaip stovi žmonės išreikšdami pagarbą, paklausiau jos miego ir tyliai išslinkau. Jau buvau nusprendęs parduoti savo sielą, tiesiog reikėjo susiderėti dėl kainos. Neskubėjau, norėjau pagalvoti, prisiminti anksčiau vykusius panašius mainus, pagaliau reikėjo pasimokyti iš savo ankstesnių klaidų, kitų suklydimai man niekada nebuvo pavyzdys, nebuvau išmintingas, tą gerai žinojau, tačiau kvailiu būti jau buvo įgrisę, pagaliau reikėjo pasielgti protingai. Įsimylėjęs žmogus norėjo elgtis protingai, kvailiau nesugalvosi.

kaip.tik.ten del.icio.us Laimės vardas Laimė

2006.01.27, 19:36

Antras apsakymo epizodas. Skaityti plačiau

kaip.tik.ten del.icio.us Girgždančios grindys trukdo galvoti

2006.01.26, 00:10

Taip jau gaunasi, kad būdamas pilka pele nori būti rainu katinu. Suprasdamas tokio virsmo sudėtingumą, nusprendžiau likti pele ir tampyti katinui už ūsų, tuo sukeldamas sau ir kitoms pelėms daug prieštaringų jausmų. Vieniems atrodysiu beprotis, kiti reikš užuojautą, o aš tiesiog smaginsiuos. Jei dar kam bus smagu dėl to, vieną dieną galėsim patampyti katinui ir už uodegos.
O rimtai, kategorijoje "Einu aplink save" atsiguls vienas mano apsakymas, gulsis lėtai, kaip meksikietiškas serialas, dalis po dalies, istorija po istorijos. Iš pradžių dažniau, nes daug ko jau prirašyta, vėliau laikas parodys.
Jei jau mano webloge yra tokia kategorija kaip pasižadėjimai, tai šitoje vietoje reikėtų pažadėti, kad istorija atsiguls visa, išsirengs, o laimingieji galės su ja permiegoti. For free & for fun. Skaityti plačiau

kaip.tik.ten del.icio.us What next?

2006.01.17, 01:23

Šiandien atėmė mano tarnybinę mašiną. Mano vienintelę mašiną, kurią turėjau šiuo metu, mano Renault Megane 1.6, kurią tikrai pamėgau. Teisiog generolas pasinaudojo proga. Taip vadinama kaštų mažinimo programa pagaliau palietė ir mane. Viskas būtų normaliai, nu bet šitaip... tada kada žmogus nepaeini, kada ketini grįžti į darbą, nes žinai, kad galėsi važinėti į darbą, į parduotuvę pats nuvažiuoti ir pan, sužinai, kad dėl susidariusių nepaprastų aplinkybių mašina yra paima firmos reikmėms. o ir sužinai apie tai ne iš generolo, ne iš tiesioginio vadovo, bet iš paprasčiausių pletkų...
Vat tokis tas gyvenimas, o aš dar skundžiausi, kad niekas iš firmos valžios nepaskambina, nepasiteirauja, kaip aš sveikstu... daugiau nebesiskūsiu, na bent jau tris ateinančias dienas.
Dabar man įdomu, ar neišgaruos mano drąsa pasakyti grįžus generolui tai ką privalau pasakyti? Tą drąsą tirpdo atsakymo žinojimas.
O pasisakymas turėjo būti toks:
"Ką, klausiate kaip man sekasi? Pasakysiu atvirai, jei per du mėnesius nesuradot vienos minutės laiko man paskambint ir pasiteiraut, tai leisiu sau neatsakyt į šitą klausimą, tai visiškai nesusiję su mano darbu. Ir prašyčiau ateity šito manęs neklausinėt."
Yra ir kitas pirmų žodžių generolui variantas, bet jis nebus ištartas bent iki tol, kol nestovėsiu ant dviejų kojų, ir kol naujas darbdavys manęs nelauks.
Šiaip kas manęs nepažysta, tai mano kontora visai ne militaristinė organizacija...deja pagarbą tenka atiduot kas rytą, kas bjauriasia, nebūtinai generolams.

kaip.tik.ten del.icio.us INXS naujas darbas

2006.01.08, 21:35

Šiandien parsisiunčiau naują INXS albumą "SWITCH". Kas domisi tokia muzika tikriausiai žino, kad Jų pagrindinis kūrėjas ir vokalistas Michael Hutchkins dar praeitame dešimtmetyje pasitraukė iš šito pasaulio. Po to ir INXS visi nurašė, o jų sumanymą apie naujo albumo išleidimą vadino mažų mažiausiai nevykusiu bandymu prasimanyti pinigų senatvei. Tai ką išgirdau - pribloškė. Tokio perliuko negirdėjau nuo Rolling Stones Bridges to Babylon išleidimo. Klausau jau trečią kartą, bandau suprasti, ar tai tikrai toks geras darbas, ar tai nostalgija mano krūtinėj groja. Gerai groja...

kaip.tik.ten del.icio.us Skaitymas tamsoje

2006.01.02, 21:03

Šiandien pradėjau skaityti knygą Seamus Deane „Skaitymai tamsoje“. Tai tartum atskirų trumpų istorijų rinkinys, tačiau į jas žvelgiama to paties, augančio berniuko akimis. Perskaitęs pirmus penkiasdešimt puslapių nusistebėjau, kaip paprastai parašyta, net pagalvojau už ką autorius gavo prestižinę literatūrinę premiją. Atrodo, visi galėtume taip parašyti. Toliau skaitydamas pagavau save besišypsantį ir užsikabinantį. „Skleidžianti šviesą, jaudinanti knyga“, perskaičiau ant knygos nugarėlės recenziją. Tapo dar kartą aišku už ką dalijamos literatūrinės premijos, pats autorius tą pasako tiesiai šviesiai, savo herojaus žodžiais. Rašymas - tai paprastų paprasčiausias tiesos sakymas. Skaitau ir šypsausi, prisimenu, kad naktį nemiegosiu ir galėsiu skaityti toliau, šypsausi dar plačiau. O čia dar autoriaus žodžiai: „...Ką galima daryti danguje, išskyrus šypsojimąsi. Jos šypsena buvo su nieko nepalyginama“. Man tikrai ne viskas gerai, jei šypsausi skaitydamas apie ne pačius geriausius Airijos laikus, IRA ir visa kita su tuo susiję. Toks aš jau žmogus, mirtis tiesiog ciklo pabaiga, gimimas jo pradžia.

kaip.tik.ten del.icio.us Vat paėmiau ir papostinau

2006.01.01, 19:04

Gal kada perskaitysiu ir suprasiu kodėl šitą parašiau. Ir kodėl viešai papostinau. Šiaip parašiau blaivas ir nepiktas jeigu ką... Skaityti plačiau

kaip.tik.ten del.icio.us Atėjo ir neišeina

2006.01.01, 17:38

Įpusėjus antram mėnesiui kai sėdžiu namuose, aš pradėjau jausti kad man tai patinka. Gerai, kai nereikia ryte keltis, nereikia valgyti pietų ir pusryčių, vakarienė 10pm pagrindinis pavalgymas jeigu tuo metu ko nors neveiki. O kam gadinti maistą kai niekur neini, o kai aš niekur neinu tai svoris auga taip, kad galėčiau konsultuoti jaunuosius ūkininkus apie bekonų auginimą. Faina, kad nesinori miego, jeigu vakare nesėdi prie atidaryto lango ir nekvėpuoji pravažiuojančių mašinų dujomis, tai miegą iki 5am gali pamiršti. O ir kam miegoti, jei sapnai nė kiek negražesni nei tos merginos sutiktos dieną virtualioje erdvėje. Antrą mėnesį pagaliau baigiasi ir skambučiai iš darbo, pagaliau pamiršo. Jeigu finansų departamento gražuolės mane prisimintų tikrai nesupykčiau, gali nelankyti, neskambinti, tegu tik reikiamus pavedimus padaro. Nors kai kurios galėtų ir aplankyti, virtualus seksas gadina akis, o kad abiejų rankų delnus nuo ramentų žiauriai skauda tai ir patyrusiai savo traumatologei nesugebėjau įrodyti. Vaikščioti be ramentų neleido, savęs liesti irgi, tai ir kankinuosi tame inete kaip šuo pririštas. Loji, loji o įkast negali.
Kiekviena diena šventė, vat šiandien tai tikrai. Net šventiškai pasipuošiau, ramentams posūkius prisitvirtinau ir sireną ant galvos. Gaila, kad tik geltoną turėjau, labai norėjau vyriausybinės- raudonai mėlynos. Kai šimto kilogramų kulverstukas šuoliuoja su iš pažasčių išdygusiomis plonomis metalinėmis kojomis su blyksiančia sirena ant plaukuoto kamuolio (būtų galva jei nuprausti nukirpti ir sušukuoti) net mylimas šuo skalija taip tartum jo kaulą atiminėtum. Manau jeigu toks bandyčiau artintis prie kokio brazausko, alekna tikrai pagerintų savo disko metimo rekordą. Kitu atveju turėtume neblogų trumpų distancijų bėgikų prišiktomis kelnėmis.
Šventės nerealus dalykas. Visi prikaišioja mums, kad mes pamynėme tradicijas, negerbiame to, kuo tikėjo mūsų tėvai. Žiūrint iš praktiškų pozicijų tradicijos yra ne kas kita, kaip atkartojimas to, ką kažkas jau darė, tik pridedant daugiau spalvų ir garsų. Kiniški žaisliukai gi pigūs. TELEVIZIJA yra tai, kas tikrai moka puoselėti tradicijas. Kadangi mano gyvenime buvo kokių keturių metų periodas kai kasdien pažiūrėdavau tris filmus, tai vieną dieną aš supratau kad nėra tokio filmo kokio nesu matęs. O ką daro televizija, kiekvienais metais rodo tuos pačius kalėdinius ir naujametinius filmus, kiekvienais metais tuos pačius tuo pačiu metu. Argi tai nėra tradicijų puoselėjimas. Ir dar įdomumui įdeda kokį komando su arnoldu juodanegeriu dvi minutės po vidurnakčio naujųjų metų naktį. Tikriausiai tam, kad prisigėrę vyrai žiūrėtų ekrane kaip vienas kitam skaldo makaules, o ne tradiciškai prisigėrę lystų prie savo žmonų. Jaučiu reikia rišti su televizorium, o tai baigsiu savo dienas kokioje prieglaudoje supamoje kėdėje prieš dėžę.
O šiaip ir aš laikausi tradicijų. Švenčių metu žiauriai mėgstu suvalgyti tokį geltoną saldų lipnų labai minkštą ir kvepiantį, raguotą kaip neištikimiausios moters vyras, su didele skyle nežinia kokiam reikalui, kartais su šokoladu kartais su neaiškiu baltu kiaušinių plakiniu apipiltą, tokį tikrą lietuvišką skanesnį už skaniausią saldalą, tokį my preciuos. Žodžiu šakotį valgyti dera tik labai svarbiose šventėse. Pavyzdžiui, šiandien labai tinkama diena. Nauji Metai atėjo, reikės pakelti taurę viskio ir išgerti į žmonijos sveikatą. Palmira sakė, kad šie metai bus nerealiai geri, pasistengsim jos neapvilti.
« | 2 | 3 | 4 | 5 |