2008.12.12, 13:20
mėnulis, aha
Kad jau taškausi, tai iki galo.
Dėl visko kaltas jis. Sako, šanakt bus didžiausia pilnatis per 15 metų.
Ir apokaliptiškai.
stebėjimai ir paburbėjimai
mėnulis, aha
Kad jau taškausi, tai iki galo.
Dėl visko kaltas jis. Sako, šanakt bus didžiausia pilnatis per 15 metų.
Ir apokaliptiškai.
Logorėja
Vojerizmas dalykas rimtas ir būdingas žmogaus giminei, bet kad pridygo štiek visokių ekshibicionistinių web servisų a'la twitter tai jau nebesuprantama. Man tai jau kyla įspūdis, kad jų rašytojams patiems svarbiau būti matomiems, nei kam nors įdomu juos stebėti. Išraiškos formų krizė kažkokia, kūrybingumo pabaiga. Vietoje eilėraščių rašymo, būgnų tvatijimo ar grafikos paišymo pakanka parašyt "krapštau nosį", "bezdu" ir žiū jau gali manytis išsiliejęs beigi socialiai vertingas (na bent jau tam tikruose tinkluose).
Kaip rašyti PR kurio niekas neskaitys
Pramušė mano ir kitų pažįstamų nervus, tai daugmaž sukonspektavau, apie ką burnojam jau kurį laiką. Taigi, patarimai:
1. Laišką užvardinkite "pranešimas spaudai x", ir prie jo prisekite failą "pranešimas spaudai x". Laiške parašykite, siunčiu pranešimą spaudai, Vardenis Pavardenis.
Aš suprantu, kad vr specialistas neturi 5 laisvų minučių parašyt trumpą santrauką laiško pavadinime ir pačiame laiške, bet kodėl per dieną kelias valandas turėčiau gaišti aš, siekdamas išsiaiškinti apie ką tas eilinis paslaptingas pranešimas? Be to toks paslaptingumas neleidžia automatizuoti naujų laiškų skirstymo į aplankus: nejau sunku parašyti antraštėje įmonės pavadinimą ir/ar pranešimo temą?
2. Siuntinėkite savo pranešimus visiems be atodairos - pradedant valytojais ir baigiant generaliniais direktoriais bei prezidentais. Dar geriau išsiųsti bent tris kopijas kiekvienam. Taip pat svarbu nepamiršti siųsti pranešimų ketverius ar penkerius metus nebedirbantiems darbuotojams. Jei jų tarnybinio pašto serveris skelbiasi, kad tokio adreso nėra, nepatingėkite surasti jo naujos darbovietės ir namų el. pašto adresus.
Jei rimtai, na nejau sunku kartas nuo karto pasitikrinti, kas atsakingas už konkrečios informacijos apdorojimą ir nesiuntinėti informacijos apie moterišką kosmetiką kompiuteriniam leidiniu, ar pranešimų apie Lietuvos aviacijos pasiekimus kompiuteriniam? Galų gale, nejau sunku pasitikrinti, ar konkretus žmogus tebedirba įmonėje, jei iš jo senokai negauta jokio atsakymo?
3. Rašykite pranešimą spaudai išskirtinai būdvardžiais (pageidautina aukščiausiomis formomis) ir dalelytėmis. Itin originalūs žodžiai, nepaprastai tiksliai apibūdinantys aprašomą naujovę yra: didžiausias, originalus, moderniausias, dinamiškas, saugus, modernaus dizaino, naujausių technologijų, komfortabilus, išsiurbia dulkes ir išplauna kojines.
Palengvindami žurnalistų darbą parašykite o&$*&*nnai ne*@!#^@#nnas ir tada nors porą sakinių ko nors konkretaus, nes po 7 pranešimo apie "-iausiasia" burnoje sutrinka šarminė rūgštinė pusiausvyra. Ir galų gale, tokie rašinėliai atskleidžia šį-bei-tą, apie tai, kaip vr "specialistai" vertina jų kūrybos adresatų protinius sugebėjimus (nors ta kita pusė dažnai įvertina tokius gestus kardinaliai priešingai) .
4. Rašykite apie mažai žinomą įmonę, nepristatydami nei kuo ji užsiima nei kur įsikūrusi. Tik apie tai, kad ji padarė apyvartą. Tai neįtikėtina naujiena, tiesiog ekonominis stebuklas: įmonė daranti apyvartą (analogiškas ekonominis stebuklas yra ir prekyba "naujais produktais") .
Galiu užtikrinti - tokie pranešimai spaudai iš pradžių juokina visą newsroom'a, po to tyliai keliauja į aplanką "vėliau", o po kurio laiko el. pašto adresas patenka į spamerių sąrašus ir visa "-iausiausia" produkcija tiesiausiu keliu teka į šiukšliadėžę. Ir ne todėl, kad juose norimos pateikti naujienos neaktualios, o todėl kad jų "informacija" labiau gaišina nei padeda.
Ydingos teksto pradžios
Didaktikos privengiu, bet pastaruoju metu tarp blogerių vis populiarėjanti mada pradėti savo tekstus - "šį kartą pakalbėsiu", "šiandien pabandysiu pažvelgti kitaip" - tskant jau apsėmė krūminius.
Žinant tai, kad pirmasis sakinys iš esmės nulemia tai, ar tekstą kas nors skaitys pasiūlysiu porą neblogų puslapių, kuriuos pats naudoju kai užsiblokuoja rašymo sugebėjimai. Patarimai paprasti ir netgi kiek "mechaniniai", bet tikrai veikia - juolab padeda suprasti, kad rašymas, tai amatas su savo taisyklėm ir gudrybėm.
Skaityti plačiau
Nostalgija centrui
Praėjo tie laikai kai buvo viena partija ir vienas dienraštis (atsiprašau, organas), atrodo, po truputį praeina ir tie, kai buvo tik vienas naujienų portalas.
Vat ir paaiškinkit man, kaip tokiom sąlygom kyla mintys apie poreikį "vieno projekto kuris reprezentuotų visą blogsferą"?
Pareiškiu atsakingai - aš atstovauju save, o ne kokią amorfine blogsferą. Ir esu linkęs pats nuspręsti kur dėti savo įrašus, kur ne, kokiose tarnybose lankytis ir jomis naudotis, o kurias kritikuoti. Todėl kuo jų daugiau, tuo visiem geriau.
Kuo daugiau įvairovės, tuo daugiau galimybių rinktis. Tuo paprasčiau atrasti blogus, kurie įdomūs tam tikrai grupei žmonių, rašomų tam tikra tematika, ar net įrašų tam tikromis temomis.
Diversifikuoti ir dar kartą diversifikuoti - blogsfera nėra gelžbetonio monolitas, todėl nėra poreikio ją dirbtinai suvaryti į krūvą. Čia kažkas panašaus kaip uždrausti skirtingus bloginimo servisus ir visus per jėgą sukišti į kurį nors vieną - pvz blogas.lt. Pripažinkit, pasiūlymas būtų absurdiškas.
Ne mažiau absurdiškas noras turėt neaišku kieno kontroliuojamą ir neaišku dėl kokių paskatų kuriamą ir filtruojamą reprezentatyvų organą. Jie patys skelbiasi, kad tai daro.
Paklauskite savęs, kam tai naudinga?
P.S ne tai kad man labai rūpėtų šita audra stiklinėj, bet niekaip negaliu nustoti stebėtis žmonių naivumu.
Apie tuščią oro virpinimą
Didžiausi Lietuvos naujienų portalai vienijasi projektui neburnok.lt, kad paskatintų internautus naujienų portaluose bei forumuose savo nuomonę reikšti etiškai, būti tolerantiškais, neužgaulioti ir neįžeidinėti kitų asmenų, neskleisti neapykantos, smurto.
Raginame skelbti savo komentarus prisistatant tikru vardu. Tai pagerins diskusijų kokybę, internetinė erdvė taps švaresnė, o įvairūs komentarų idėjos priešininkai ir oponentai nebeturės progų bandyti šią laisvę apriboti internete.
Taip, tai visiškai konfidencialu, nes tam, kad parašytumėte komentarą, neprivalote įvesti nei savo tikrojo vardo, nei pavardės, nei elektroninio pašto adreso.
Guglius griauna žmonių santykius