kaip.tik.ten del.icio.us five minutes of heaven

2011.04.12, 09:47

Retai kada žiūriu psichologinius filmus, o dar iš VTKF (2010).

Per prievartą pažiūrėjus kelias "beleberdas", kaip antai  Air Doll (japonų marazmas, kurio nesuprasi nebūdamas japonu), The Limits of Control (Jarmusch'as savo stilium paliekantis daugiau klausimų nei atsakymų), ir netgi visų giriamą  Dogtooth (wtf???), nieko nesitikėjau ir iš Five minutes of heaven.


Panašiai ir buvo. Pradžioje. Airių UVF judėjimo narys, nušauna kataliką, bet per klaidą palieka gyvą jo brolį. O toliau... virtinė monologų, su mažai veiksmo ir daug retorinių klausimų. Požiūris abiejų veikėjų į visą šią situaciją po 35 metų. Bandymai susitaikyti, konfrontacija ir ... pabaiga. Ir po to dar reklama nemokamo konsultacijų telefono dėl psichologinių problemų.


Pats filmas iš tikro gan nuobodus, kol nepradedi sekti visų veikėjų žodžių, nepradedi stebėti emocijų ir jų kaitos. Abu aktoriai matyti, bet mažai girdėti, tačiau vaidyba.. Stebėti veikėjų emocinę būklę, štai kas buvo įdomu. Kiekvienas žodis, kiekvienas apmąstymas, netgi dialogai su pašaliniais veikėjais (kurie panašu buvo skirti tik tam, kad visas filmas nebūtų tik nesibaigiantys monologai). Viskas atsispindėjo emocijose. Ir per visą filmą jų kaita, evoliucija ir rezultatai tiesiog stulbinantys.


Džy, nemėgstu emocinių/psichologinių filmų, bet tai buvo tai, ką verta pažiūrėti, ką sukramsnojau su malonumu, ir net nusivyliau, kad jau baigėsi. 

 

Tiesa, IMDB jį kategorizuoja kaip Crime/Drama/Thriller, apie psichologija neužsimena, bet būtent dėl to verta filmą pažiūrėti.

 

kaip.tik.ten del.icio.us apie trečio pasaulio šalį

2010.09.10, 10:18

jei manote, kad Lietuvoje vyrauja chaosas - klystate.

Marginal revolution pateikia nuorodą į vieną gan išsamų ir su real-life pavyzdžiais straipsnį. Tiesa, vyraujanti kita istorija, bet norint suprasti jos esmę, pateikiami ir kiti faktai.

Keletas pavyzdžių:

<..>

The way they were keeping track of their finances—they knew how much they had agreed to spend, but no one was keeping track of what he had actually spent. It wasn’t even what you would call an emerging economy. It was a Third World country. 

<..>

The average state railroad employee earns 65,000 euros a year. Twenty years ago a successful businessman turned minister of finance named Stefanos Manos pointed out that it would be cheaper to put all Greece’s rail passengers into taxicabs: it’s still true. 

<..> 

 more than 600 Greek professions somehow managed to get themselves classified as arduous: hairdressers, radio announcers, waiters, musicians, and on and on and on

 

ir taip toliau ir taip toliau..

Neisbaigianti euforijos banga, ir besiplečianti šikna. Skaitant net sunku susilaikyt nenusikeikus. Pilnai palaikau slovakus. kurie nusprendė neprisidėti prie paskolos lodariams. Vistiek gi niekada negrąžins.

 

Taigi klausimas skeptikams - ar geriau įsivaizduot kad tu gerai gyveni, prasiskolint, ir paskui visą gyvenimą streikuot ir elgetaut, kuo neabejoju graikai ir baigs, ar pakentėt naktines reformas (kad ir nesąmoningas kartais) ir ... na tikiuos mes tikrai kažkada gyvensime geriau.

kaip.tik.ten del.icio.us pats prasmingiausias straipsnis

2010.08.05, 12:53

Monkeys hate flying squirrels, report monkey-annoyance experts

 

tiesa, niekaip nesugalvoju kokia auditorija galėtų skaityti tai.

kaip.tik.ten del.icio.us "fast writing", arba koks būna rezultatas kai rašai nemąstydamas

2010.07.29, 10:30

 „Topo centrui“ priklauso 24-os parduotuvės 25-uose šalies miestuose.

(c) vz link

kaip.tik.ten del.icio.us ar norėtum gyventi ambalijoje?

2010.07.27, 14:44

Kaži, ar kas įvardins tiksliai, kiek reikia pavogti, kad tau po mirties šikną laižytų ar herojum vadintų? didžiuliai prichvatizacijos mąstai, mafijinės struktūros ir kiti "ranka ranką plauna"... "Atkato" kaip įsivaizduoju ne vienas milijardas. O dar garbė kokia!

 

Tokios va tai žinios sužavėjo vakar per tv, kad didžiausio Lietuvos vagies ir parsidavėlio vardu nori kažką pavadint. Ne tai, kad liberalų kultūristų paminklėlį išplautą per VEKS, kaip kad jie mėgsta. Gal net miestelį visą.

Ir pavadinti jį "Algirdija".

Nors ne, gal geriau "Ambalija".

 

Priminė tą seną gerą anekdotą

LTSR apsireiškė šūlas iš CK ir sako:

- Kodėl pas jus nėra Lenino vardu jokio miesto pavadinto? Visos TSR turi (Leningrad, Leninovostok ir pan.), o jūs va ir neturit?

- Kaip neturim - turim. Lentvaris! 

 

 

Tai gal ir čia užteks kažką panašaus rasti?

 

O tai paskui po 20 metų kai išmirs visi CK pakalikai ir kitos šiukšlės kurios čia šika po nepriklausomybės atkūrimo, ir bus perrašyta Nepriklausomos Lietuvos istorija, Ambalijai vėl pavadinimą keisti atgal į Kaišiadorius?

 

 

kaip.tik.ten del.icio.us Klausimas: kaip pasakyti draugams, kad jie ožiai, nesugriaunant santykių su jais dėl jų "įžeistos bobiškos nuomonės"?

2010.05.17, 10:59

juodoji savaitė, ar bent kelios paskutinės dienos įtin žavi savo akibrokštais, kas sėkmingai vėl stumia link "savipisiškų" nuotaikų (ar jei bus suprantamiau iki "šūdų bingo").

 

Epizodas 1.

Savaitgaliui prisikvietėm vieną seną draugą/pažįstamą iš Kauno, įteikėm eilinį boardgame'ą gimdienio progą ("real man play board games", (C) thedicetower.com). Na ir lošiam.

n-ojoje partijoje, staiga konfliktinė situacija tarp dviejų, kažkas kažką blogai blogai sužaidė (ne pagal taisykles). Ir...  Ne ne, ne rollback (kas boardgame'uose dažniausiai daroma, ypač kai įmanoma padaryti), net ne klaidas taisom, o tiesiog "nusprendžiu kad tau bausmė tokia. Ne? Netinka? Nu tai nebežaidžiam". Kitas užsispiręs, "na nebežaidžiam tai nebežaidžiam". 

taip ir lieki sėdėt vidury žaidimo, kuris labai netikėtai baigiasi, nieko nesupratęs

 

Suprantu, kai principai valdo. Bet ne tada, kai tau 30 metų, o su tais pačiais žmonėm žaidi boardgame'us kelis metus. Ir ne tada kai žaidybinė situacija iš esmės nieko nekeičia, tik principingas "akis už akį".

 

 

Epizodas 2.

Darbovietėje įprasta švęsti gimtadienius. Na surenka po 5/7/10 litų, nuperka dovana. Laimingasis tada suorganizuoja baliuką (arba ne, jei nešvenčia gimtadienių, niekas dėl to nesiparina).

Sutapo, kad trijų gimtadieniai savaitės bėgyje, taigi.. visi neša po 5/7/10 litų. Įteikia dovanas. O jie orgranizuoja išvyką prie ežerioko - "Vieta tokia, laikas toks, visi atneškit po 10 lt maistui, gėrimais pasirūpinkit patys. Susigalvokit pramogų - ką veiksit gamtoj".

Ar aš čia skaitausi labai, kaip sako rusai "высокомерный", ar tikrai man toks gimtadienio vakarėlio organizavimas atrodo šiek tiek "silly"? "nupirk dovaną, duok pinigų maistui, atsinešk ką gerti", juolab kad ne pirmus metus taip?.. Ir dar kai pasakiau savo nuomonę, nors ir ne piniguos esmė, man buvo pasiūlyta neduoti pinigų ir pačiam atsivežti maisto...

 

 

Taigi patarkit, kaip pasakyti draugams, kad jie ožiai, nesugriaunant santykių su jais dėl jų "įžeistos bobiškos nuomonės"?

Ar čia iš šalies žvelgiant panašu, kad niekas nekaltas tik mano paties "įžeista bobiška nuomonė"?

kaip.tik.ten del.icio.us 05.09

2010.05.10, 14:04

nesidomiu istorija, bet kartais įdomu paskaityti/paklausyti žurnalistinių apibraižų vienu ar kitu klausimu.

05.09 proga (jei tą įvykį galima taip pavadinti), spjūvis į veidą iš Julios Latininos visiems tos dienos minėtojams ir Stalino garbintojams.

 

Jau vien dėl to įdomu paklausyti, kad rusai "nupaišo" savo pačių istoriją, ir ne iš gerosios pusės, kas istorijos srityje nėra įprasta.

| 1 | 2 | 3 | 4 | 5 | »