kaip.tik.ten del.icio.us I want to ride my bicycle

2009.04.08, 12:34

nu ką gi

išsitraukiau anądien savo dviratį

galvojau, pralėksiu miško takeliukais

ne tas žodis pralėksiu, šiaip ne taip prariedėjau (neskaitant važiavimo nuokalnėmis :) )

po pusės valandos važiavimo nusikaliau juodai

(rimčiau buvo važinėtąsi su dviračiu kai buvau jauna ir nevedusi)

susirūpinau nekokia fizine forma

dabar kelis vakarus tvarkingai pravažiavau po 15min, tokį nedidelį ratuką miške

didelio progreso dar nematyt

reiks kokį šunį įsigyti ar ką, kad priverstinai pasportuot grynam ore (nekenčiu visokių gymų ir treniruoklių, priimtiniausias sportas yra plaukimas, va dar ir dviračiu visai nieko)

sportas - sveikata, vienok :)

kaip.tik.ten del.icio.us Lietaus dainos

2007.07.09, 10:39

vakar per teliką žiūrėjom Dainų dieną lietingam Vingio parke
įspūdis labai labai griebiantis už širdies
šitoks entuziamas dainorėlių, lyg lietaus visai ir nebūtų
net kažkoks kirminėlis graužė, jog žiūrima patogiai išsdrėbus lovoje, o ne ten, mirkstant lietuje
netgi netgi iš tiesų apėmė koks tai pasididžiavimo Tėvyne jausmas
:)

aha, ir truputuką nenuskilo numerologijos, t.y. septyniukių mėgėjams, orelis tai kaip pagal užsakymą buvo

kaip.tik.ten del.icio.us Requiem

2007.03.09, 15:45

Jei nukryžiuotoji Žemės
planeta įgautų balsą
ir ironijos jausmą,
apie tai, kaip ją niokojame,
ji, ko gero, pasakytų:
"Atleisk, Tėve,
nes jie nežino ką daro."

Ironija būtų ta,
kad mes žinome
ką darome.

Kai paskutinė gyva būtybė
būtų mirusi per mus,
kaip poetiška būtų,
jei Žemė galėtų ištarti
balsu, sklindančiu
galbūt
iš Didžiojo Kanjono
apačios:
"Viskas baigta."
Žmonėms čia nepatiko.

K.Vonegutas "Žmogus be tėvynės"

kaip.tik.ten del.icio.us Žydėjimas vyšnios

2006.05.22, 16:08

žiūrėjau į žydinčias vyšnias
mažuliukai žali lapukai ir smulkučiai balti žiedeliai
tyliai žydi vyšnios
nors šalia siaučia žmogiško gyvenimo aistros

kiemas nuklotas baltais žiedlapiais
pilnu tempu žaliuoja žolė bei piktžolės visokios
lyg saulutės pienės
vėjas drasko ir nuogina medžius
ar širdį sopa, arba skrandį, o galbūt sąnarius kam nors susuko

išties gyvenime begalė dalykų, kuriais galime džiaugtis kasdien
matančios akys, einančios kojos, dirbančios rankos, ramus miegas, žmogaus šalia buvimas
ir vis tiek
šalia viso šito tyliai žydi vyšnios
dėkot gyvenimui, kad šitaip
kad jos šitaip tyliai baltai

kaip.tik.ten del.icio.us Knygos

2005.10.07, 12:07

per pastarąsias dvi dienas perskaičiau dvi knygas
visiškai skirtingos knygos
viena, pagal oficialų apibūdinimą, nuostabiai šiuolaikiška, graži ir tauri, vadinasi Lakūno žmona, Anita Shreve
kita - vaikiška, Mago sūnėnas, C.S.Lewis
kiekviena knyga yra emocinis užtaisas, skaitant vienas knyga net dūšia džiaugiasi, na net nzn kaip pasakyti geriau, dainuoti nori širdis, ar ką
(vieną iš tokių knygų sukeliančių sielos džiaugsmą šiuo metu man yra Bulgakovo Meistras ir Margarita)
būna atvirkščiai, perskaičius knygą norisi net nusipurtyt ir greičiau pamiršt
na va
ta šiuolaikinė knyga nesukėlė jokių didelių emocijų, na perskaityta tiesiog ir tiek, nesukėlė nei jokių neigiamų emocijų, na reiškia vidutinė tiesiog knyga ir tiek
o Mago sūnėnas sužadino toki vaikišką džiugesį kažkokį
kaži, ar tai reiškia suvaikėjimą ar tai jau senatvės požymis, kad nebežavi šiuolaikiškumas? :D