kaip.tik.ten del.icio.us Kartais

2014.02.28, 12:24

kartais smagu grįžt kelis metus atgal

grįžti ir surasti daugiau mažiau stabiliai nepasikeitusią aplinką

galvoju, kad iš to jau nieko neliko, o pamatau, kad liko šis tas

ir kas liko, visai neblogiausia dar

kažkada buvę pažįstami, tapo nepažįstami, bet vėl ateini, ir vėl truputį pažįstami

o gyvenimas.. nu ką gyvenimas, gyvenasi kažkaip

atsikartoja paauglystė, mokinystė

et, kartais ir pavydu to paaugliško prasmės ieškojimo, abejojimo, maištavimo, kvailiavimo

kai viskas jau nusistovėję, vertybės pasirinktos, prioritetai surikiuoti..

o kas daugiau? kasdienybė, rutina, aukštyn, žemyn, į kairę, į dešinę, gult, stot, lygiuot, ginkluotis, nusiginkluot, laisvai..

bet pavasaris vis tiek jau ateina :)

linkėjimai, Nežinomas ;) ir tiems, kas žinomi, ar buvo kažkada :)

kaip.tik.ten del.icio.us Šių laikų moto

2012.07.11, 15:21

Atėjau, pamačiau, nufilmavau.

šiais laikais nebereikia nieko nugalėti, svarbu, kad būtų ką nufilmuoti (ir paviešinti)

:)

 

kaip.tik.ten del.icio.us sninga sninga

2010.03.04, 13:09

rymoti prie durų neperžengiant slenksčio

sninga į veidą kosminis ilgesys baltutėlėmis snaigėmis

viduje visada esi vienas

kitiems sekasi būti linksmiems

turbūt liūdesys esti įrašytas genuose

magiškai sninga pasaulio krašte, kur bebūtum

eiti ir eiti, kur kojos neša per tą krintantį sniegą

didelė pagunda

nebesustoti, vis eiti ir eiti, per sniegą, per sniegą..

užsnigti, užsnigti, viską užkloti baltutėlėmis snaigėmis

užsimiršimas negelbsti

vis tiek lieki vienas tose gelmėse

galbūt šitai yra tik į gerą

 

kaip.tik.ten del.icio.us Mažos mielos smulkmenos

2009.10.12, 12:17

aha... Elektrėnų ledo arena, aišku, labai apverktinos būklės (kur ten nebus, jei visi pinigėliai eina krepšiniui ir Kauno arenos statybai :)), betgi šiaip įspūdis po Energijos varžybų su latviais (nors ir gavo tąkart) visai neblogas

labai jaukiai nuteikė žiūrovai su arbatos termosiukais (pabandžiau įsivaizduoti šitai Siemens arenoje pvz :D )

taipgi teigiamai nuteikia elektroninis dienynas (čia mokykliniai reikalai), grybai, kartais pasirodanti saulė, riešutų gliaudymas vakare prie stalo

smulkmenos, mažos mielos smulkmenos, jaukios

...

kaip.tik.ten del.icio.us Apie nerimą

2009.04.01, 11:43

nerimas apsigyvena pilve

tūno tenai kibiais čiuptuvais gniauždamas gerklę ir spausdamas smegenis

beviltiškas globalus nerimas

gimdantis baimę ir paniką

ir bejėgiškumo jausmą kovojant su pasaulio blogiu

vienas lauke..norėtumei būti karys..? su kuo kovosi, kary?.. su kuo..dėl ko?..

baimės užgožtas cyplus sąžinės balselis, stovėk, nesitrauk..

kur gi čia galima atsistoti, leiskit paklausti, kur po galais pastatyti koją, kad nesmegtų?..

sąžinės balselis nesiorientuoja geografijoj, šituo klausimu neturi ką pasakyti..

proto balsas rezga gijas, kaip čia gražiau tą atsitraukimą pavaizduot žengimu pirmyn...

galbūt tas žingsnis ir nevertas tokių pastangų

juk buvo sakyta, nemėtykit perlų kiaulėms...galbūt..galbūt...

ak, užčiaupkit kas tą cypsėjimą galvoje...

nors..gal nečiaupkit, nečiaupkit vilties, kad viskas gali būti kitaip, kitoje vietoje, kitu laiku, bet gali būti..

galbūt galbūt yra tas vienintelis siūlelis, už kurio galima įsikibti, kad galutinai nenugrimztum besimurkdydamas tame purve,

begeisdamas artimo savo, kad bent laikinai nusloptų tas klaikus vienišumo jausmas

 

 

kaip.tik.ten del.icio.us Dienos trupiniai

2009.02.25, 13:46

miega užmiega viena akelė...

miega užmiega kita akelė....

čiūžt pirmyn, čiūžt atgal...

viskas regis susitraukia į juodąją skylę, niekas neištrūksta ten, į išorę

jausmas lyg ruoštumeis paskambint senai girdėtam geram draugui, mintyse netgi įsivaizduotumei būsimą pokalbį, o kai surenki numerį, to draugo telefonas yra išjungtas

nesuveikia mobilieji ir telepatiniai ryšiai

už lango kaip koks užkeikimas krenta hipnozinis sniegas

arba varva nuo stogo tekšt, tekšt...

juodas šokoladas tinkamiausias pasninko dienos valgis?.

laužomas trupa tarp pirštų

magiškiausia žmogaus kūno dalis - rankos, kokios bebūtų

plonais dailiais pirštais ar išterliotos rašalu, ar gumbuotos nuo darbo ir metų

kūdikio rankutės čiumpančios už pirštų

rankos viską gebančios, ir meilios, ir skaudžios

ir vėl tas šlapias drebiantis sniegas

ir diena, kurioje atliekama, tai kas reikalinga

tik tai, kas reikalinga

labai labai pasistengus, galima padaryti ir tai, kas viršija tos dienos galimybes

reikia labai norėti, bet nenorėti lengviau

tai tik dar viena diena