2011.12.16, 11:07
Sveikas, mano monstriuk.
Ir vėl tu čia.
Galvojau amžiais tave užrakinau ir paslėpiau,
Bet tu vėl čia.
Radai spragą išlįsti.
Nepasiilgau tavęs.
Bet dabar tu čia.
Nuodiji mano širdį savo neapykanta,
Net liejasi per kraštus.
Sugriovei tvirtovės sienas ir braunies gilyn.
Tu stipresnis negu tikėjausi.
Ką gi, vienas nulis tavo naudai.
Sugebėjai atverti giluminius neapykantos šaltinius.
Kurie, maniau, jau seniai išsekę.
Pasirodo, klydau.
Už klaidas reikia mokėti.
Man reikia mokėti.
Nespėju sulaikyti griūties,
Išties smarkiai puoli.
Atsitraukiu.
Deja, taip yra.
Dabar. Šiuo metu.
Bet žinai, yra vieta, kur tu negali įsibrauti.
Ta vieta tau per šventa, per šviesi.
Bijai, net artintis prie ten.
Gali visa sugriauti, bet ten nedrįsi lįsti.
Ten tu bejėgis.
Tuo tarpu aš ten pasislėpsiu.
Nors širdis plyšta matant, kaip tu griauni viską aplinkui.
Taip stengiaus. Tiek stačiau.
O tu viską šitaip greit...vienu ypu...
Labai labai liūdna.
Yra kaip yra.
Bet, žinai, tu laimėjai mūšį, dar ne karą.
Nusikalsiu sau ginklą.
Aštrų ir šveitrų.
Iš šviesos. Ir ašarų.
Ir skydą.
Iš meilės ir gailestingumo.
Neketinu tau pasiduoti.
Labai tikiuosi dar su tavim pakovoti, padare.
2011.02.19, 11:40
labas,
mano mielas monstriuk
ir kaip gi tu ten?
toks gražus visas ir baisus
ir akys ugningos
nepyk, kad prižadinau
atėjo laikas
nieko nieko, nesimarkstyk
aišku šviesa rėžia akis, tiek laiko prabuvus tamsoje
priprasi
na neurzgėk, ir
ai, nesikandžiok, tamsos padare
prispažinsiu, bijau tavęs
truputį
todėl iškart labai nelįsiu arti
palauksiu, kol bus būsi apakintas stipresnės šviesos
jos bus daugiau, patikėk
pabūkim kol kas
tu ten, apčioje, savo duobėje
o aš čia, viršuje
nepykstu, ant tavęs
nieko nepadarysi, tokia tavo paskirtis
pabendraukim, juk žinau, kad moki ne tik urgzti
kartais būni visai ir mielas
prisijaukinsiu tave, padare
o paskui turėsiu tave užmušti
nors nebus lengva
pats žinai, kad taip turi būti
arba tu, arba aš
noriu tave gerai apžiūrėti
kas, kaip žinai, įmanoma tik šviesoje
nors nėra malonu
nei tau, nei man
taip reikia, ir šitai tu irgi žinai
viską žinai, mano mielas
nuo to ne lengviau
o ir neturi būti lengva
bus graži kova, padare,
tik sukaupkim jėgas
pabūkim dar
2010.03.04, 13:09
rymoti prie durų neperžengiant slenksčio
sninga į veidą kosminis ilgesys baltutėlėmis snaigėmis
viduje visada esi vienas
kitiems sekasi būti linksmiems
turbūt liūdesys esti įrašytas genuose
magiškai sninga pasaulio krašte, kur bebūtum
eiti ir eiti, kur kojos neša per tą krintantį sniegą
didelė pagunda
nebesustoti, vis eiti ir eiti, per sniegą, per sniegą..
užsnigti, užsnigti, viską užkloti baltutėlėmis snaigėmis
užsimiršimas negelbsti
vis tiek lieki vienas tose gelmėse
galbūt šitai yra tik į gerą
2009.10.12, 12:17
aha... Elektrėnų ledo arena, aišku, labai apverktinos būklės (kur ten nebus, jei visi pinigėliai eina krepšiniui ir Kauno arenos statybai :)), betgi šiaip įspūdis po Energijos varžybų su latviais (nors ir gavo tąkart) visai neblogas
labai jaukiai nuteikė žiūrovai su arbatos termosiukais (pabandžiau įsivaizduoti šitai Siemens arenoje pvz :D )
taipgi teigiamai nuteikia elektroninis dienynas (čia mokykliniai reikalai), grybai, kartais pasirodanti saulė, riešutų gliaudymas vakare prie stalo
smulkmenos, mažos mielos smulkmenos, jaukios
...
2009.04.08, 12:34
nu ką gi
išsitraukiau anądien savo dviratį
galvojau, pralėksiu miško takeliukais
ne tas žodis pralėksiu, šiaip ne taip prariedėjau (neskaitant važiavimo nuokalnėmis :) )
po pusės valandos važiavimo nusikaliau juodai
(rimčiau buvo važinėtąsi su dviračiu kai buvau jauna ir nevedusi)
susirūpinau nekokia fizine forma
dabar kelis vakarus tvarkingai pravažiavau po 15min, tokį nedidelį ratuką miške
didelio progreso dar nematyt
reiks kokį šunį įsigyti ar ką, kad priverstinai pasportuot grynam ore (nekenčiu visokių gymų ir treniruoklių, priimtiniausias sportas yra plaukimas, va dar ir dviračiu visai nieko)
sportas - sveikata, vienok :)
2009.04.01, 11:43
nerimas apsigyvena pilve
tūno tenai kibiais čiuptuvais gniauždamas gerklę ir spausdamas smegenis
beviltiškas globalus nerimas
gimdantis baimę ir paniką
ir bejėgiškumo jausmą kovojant su pasaulio blogiu
vienas lauke..norėtumei būti karys..? su kuo kovosi, kary?.. su kuo..dėl ko?..
baimės užgožtas cyplus sąžinės balselis, stovėk, nesitrauk..
kur gi čia galima atsistoti, leiskit paklausti, kur po galais pastatyti koją, kad nesmegtų?..
sąžinės balselis nesiorientuoja geografijoj, šituo klausimu neturi ką pasakyti..
proto balsas rezga gijas, kaip čia gražiau tą atsitraukimą pavaizduot žengimu pirmyn...
galbūt tas žingsnis ir nevertas tokių pastangų
juk buvo sakyta, nemėtykit perlų kiaulėms...galbūt..galbūt...
ak, užčiaupkit kas tą cypsėjimą galvoje...
nors..gal nečiaupkit, nečiaupkit vilties, kad viskas gali būti kitaip, kitoje vietoje, kitu laiku, bet gali būti..
galbūt galbūt yra tas vienintelis siūlelis, už kurio galima įsikibti, kad galutinai nenugrimztum besimurkdydamas tame purve,
begeisdamas artimo savo, kad bent laikinai nusloptų tas klaikus vienišumo jausmas
2009.02.25, 13:46
miega užmiega viena akelė...
miega užmiega kita akelė....
čiūžt pirmyn, čiūžt atgal...
viskas regis susitraukia į juodąją skylę, niekas neištrūksta ten, į išorę
jausmas lyg ruoštumeis paskambint senai girdėtam geram draugui, mintyse netgi įsivaizduotumei būsimą pokalbį, o kai surenki numerį, to draugo telefonas yra išjungtas
nesuveikia mobilieji ir telepatiniai ryšiai
už lango kaip koks užkeikimas krenta hipnozinis sniegas
arba varva nuo stogo tekšt, tekšt...
juodas šokoladas tinkamiausias pasninko dienos valgis?.
laužomas trupa tarp pirštų
magiškiausia žmogaus kūno dalis - rankos, kokios bebūtų
plonais dailiais pirštais ar išterliotos rašalu, ar gumbuotos nuo darbo ir metų
kūdikio rankutės čiumpančios už pirštų
rankos viską gebančios, ir meilios, ir skaudžios
ir vėl tas šlapias drebiantis sniegas
ir diena, kurioje atliekama, tai kas reikalinga
tik tai, kas reikalinga
labai labai pasistengus, galima padaryti ir tai, kas viršija tos dienos galimybes
reikia labai norėti, bet nenorėti lengviau
tai tik dar viena diena
Ir vėl tu čia