"prisukamo paukščio kronikos"

2006.04.01, 18:17

užmačiau, kad jau pasirodė nauja haruki murakami knyga "prisukamo paukščio kronikos". ką gi, einu pakalbėti su brangiausiąja ar nenori ji kartais su manimi iki knygyno palėkti ;)

dviratininkų almanachas

2005.11.23, 18:52

per paskutines porą dienų suvartojau jerome k. jerome nuotaikingą knygutę "trise dviračiais". knyga parašyta nepakartojamu jerome k. jerome stiliumi – nuotaikinga, šmaikšti ir.. labai trumpa. tai geras pasiskaitymas žmonėms, kurie mėgsta važinėti ar keliauti dviračiais. bet tai nereiškia, kad knygoje sutalpinti vien nuotykiai, gamtovaizdžiai ar dialogai. "trise dviračiais" galima rasti ir labai žemiškų ir dviratininkams aktualių pastabų:

"galbūt ir esama kur nors nuostabesnės šalies, kur balneliai gaminami iš vaivorykštės ir prikimšti debesų; bet šiame pasaulyje paprasčiausia priprasti prie ko nors kieto."
galiu tik patvirtinti aukščiau parašytus žodžius – idealių balnelių nėra. kad ir koks geras jis būtų, užpakalį vienodai spaudžia ;))

ar žinai kas nutiks tavo kūnui po mirties?

2005.04.21, 23:17

negyvėliai
šiuo metu intensyviai skaitau mary roach "negyvėliai". šioje knygoje nerasite stulbinamos meilės istorijos, nesimėgausite kvapą gniaužiančiais nuotykiais, tačiau sužinosite apie lavonų vaidmenį žmonijos istorijoje. tokia nelengvai skaitoma knyga, nes ne kiekvienam žmogui skirta skaityti apie pjaustomus ir visaip maitojamus negyvėlius prie pusryčių stalo arba lovoje prieš miegą. kad nebūtų šlykštu skaityti šios savotiškos knygos, autorė iš paskutiniųjų stengiasi bejausmius mirusiųjų kūnus įvilkti į pigaus humoro rūbą. šis metodas veiksmingas tiek, kad neleidžia apsivemti, jei skaitote knygą po sočių pietų.
kad lengviau įsivaizduotumėt kokia tai knyga, pateiksiu citatą apie išradingųjų prancūzų sukurtą mirties mašiną – giljotiną:

ar žinote, kad anaiptol negalima tvirtinti, kad, giljotina atskyrus galvą nuo kūno, žmogaus jausmai, asmenybė ir ego išnyksta akimirksniu?.. ar žinote, kad jausmų ir suvokimo buveinė yra smegenyse – ir kad ši buveinė gali funkcionuoti net ir tada, kai smegenys atskirtos nuo kraujotakos?.. taigi visą tą laiką, kol smegenyse tebėra jų gyvybinė galia, žmogus puikiausiai suvokia savo būklę.
tačiau, nepaisant šiurpoko knygos turinio, tai yra mokslinė ir savotiškai įdomi knyga, iš kurios galima sužinoti apie eksperimentus, kurie atliekami su savanoriškai (ir ne tik!!) paaukotais kūnais mokslo labui. jei anksčiau nedvejodamas būčiau paaukojęs savo kūną kilniems tikslams, tai dabar, perskaitęs šią knygą, aš dar smarkiai pagalvosiu ;))

nemiga. ir apie tai, kaip su ja kovoti

2005.03.29, 10:19

keletą paskutinių dienų miegu labai neramiai – negaliu užmigti, vartausi lovoje, dažnai nubundu. galima sakyt, kad per naktį daugiau pavargstu, nei pailsiu. todėl, kai ateina metas gultis į lovą, man darosi neramu – kaip reikės užmigti šiandien? atsakymas guli šalia, t. y. knyga. šiuo metu skaitau flann o'brien "trečiasis policininkas". ir štai, kokį gerą patarimą "sumedžiojau" apie tai, kaip įveikti nemigą:

lova visai nesudėtingas daiktas, net vaikas gali išmokti, kaip ja naudotis. nusirenk ir gulkis, ir gulėk joje net jei ir jausies kvailokai.
ką gi, pasinaudosiu šiuo patarimu ir, tikiuosi, kad šįvakar užmigsiu ramiai bei greitai :))

kad laukti prie bankomato nebūtų nuobodu

2005.02.17, 19:54

kartas nuo karto paskaitinėju juozo erlicko "prisimynimus". patinka man gyvojo klasiko kūryba, o ir perliukų randu tokių:

vietoj pinigų tąsyk davė man kortelę. atseit kyšteli kortelę būdelės skylėn ir skylė tau šika pinigais.
netikiu tokiais dalykais. dar ranką nutrauks.


šiandien, imdamas pinigus iš bankomato, prisiminiau šią citatą ir nejučia pradėjau krizenti. kažkoks rimtas dėdė pažiūrėjo į mane piktai, bet nieko nesakė ;)

tamsoje

2005.02.13, 11:08

vakar vakare, apie 20.00 val., dėl stipraus vėjo dingo elektra. prisistatėme žvakių, išjunginėjome visus jungiklius ir laukėme, kol elektra vėl atsiras. bet ji neatsirado. todėl reikėjo sugalvoti pramogų, kurios pakeistų laikinai neveikiantį televizorių. štai toje vietoje vieningai buvo nutarta, kad be elektros žlugtų visa ekonomika, šou verslas ir kiti puikūs XX a. išradimai. nejučia iškilo natūralus klausimas – ką žmonės veikdavo vakarais, kai dar nebūdavo elektros? gerdavo? mušdavo katrę? skandindavo veroniką? o gal nušaudavo brisių? ;))
o aš sugalvojau, kad uždegus 7 žvakes, visai įmanoma skaityti. ta proga pabaigiau suskaityti gaston leroux "operos vaiduoklį". visai įtraukianti knygutė. pasakojimo stilius kažkuo panašus į "šerloko holmso nuotykius" – lengvai skaitomas, įtraukiantis ir, aišku, įvelta paslaptis, kurią reikia išnarplioti. tiesa, skaityti tokią knygą tamsoje, nėra labai malonu. užvertęs paskutinį puslapį dar ilgai žiūrėjau į palėpės duris :)

dieviškas eismo kamščių aiškinimas

2004.11.26, 12:09

dabar suskaičiau haruki murakami "avies medžioklė". knyga - niekuo neypatinga. bet pramušė vairuotojo - kataliko požiūris į kamščius:

"- velnio kamštis! - neiškenčiau aš.
- ką ir kalbėti! - atsiliepė vairuotojas. - bet vis tiek po kiekvienos nakties ateina rytas... kiekvienas eismo kamštis kada nors ištirpsta...
- na taip, - pasakiau aš. - bet argi tai negadina jums nervų?
- gadina, žinoma. erzina taip, kad neturi kur dėtis. ypač kai skubi, norom nenorom pradedi nervintis! bet aš visuomet stengiuosi galvoti, kad tai tik eilinis išbandymas, siunčiamas mums iš aukštybių . o kai nerviniesi, pasiduodi savo silpnybėms ir dvasios pagundoms."


nors lietuva ir katalikų kraštas, bet lietuviški vairuotojai dar pagonys :))