Sugrįžtuvės

2012.09.16, 10:12

Hm. Prabėgo jau šimtas metų po mano paskutinio įrašo šiame dienoraštyje. Na, ne šimtas. Jei jau būti visiškai tiksliam - tai beveik pusketvirtų. Daug visko vyko bei įvyko per šiuos metus. Turbūt nėra prasmės kapstytis po istorijos šiukšlyną ir traukti istorinius grynuolius į dienos šviesą? Geriau judėsiu į priekį ir dalinsiuosi tuo, kas vyksta čia ir dabar.

Na, o veiksmas šiuo metu vyksta Norvegijoje. Tiksliau - pačioje Norvegijos Karalystės širdyje, Osle. Žiūrint mano akimis, šis miestas yra truputį unikalus, nes jį apibūdinčiau kaip Vilniaus ir Plungės jungtinį miestą, kuriame gyvena tiek žmonių kaip ir Vilniuje, tik vaikštinėjant po jį, manęs neapleidžia jausmas lyg vaikšiočiau Plungės gatvelėmis. Na, žinote - architektūra, mediniai namai, arkliai miesto centre ir visa kita..

Ką gi, artimiausiu metu mano reportažai ir keliaus būtent iš šio unikalaus miesto, kuriame taip puikiai dera visi didmiesčiams taikomi standartai bei guminiai batai.

Oslas

Deficitų laikai sugrįžta!

2009.03.24, 08:24

Prireikė man tokio mažmožio, kaip kompaktinės energiją taupančios lemputės (CFL). Iš pirmo žvilgsnio viskas atrodė aišku - einu į kokį prekybos centrą, elektros prekių skyrių ir perku tai, ko reikia. Pasirodo, kad ne viskas taip paprasta! Prekybos centruose siūlomos lemputės visos daugmaž vienodo standarto - galia iki 25W, splavos temperatūra apie 2700K. Tačiau man reikalinga lemputė, kurios galia būtų 50W, o spalvos temperatūra apie 5400K. Truputį paieškojus ir pasidomėjus, susidarė įspūdis, kad Lietuvoje tokių parametrų lemputėmis niekas neprekiauja. Gal turite minčių arba pasiūlymų iš kur būtų galima tokią lemputę parauti? Interneto aukcionuose užsakinėti nenoriu, nes pašto išlaidos labai išpūs lemputės kainą...

Tiesa, prieš porą dienų nusiunčiau užklausą apie mane dominančią prekę į OSRAM atstovybę Lietuvoje, tačiau atsakymo kol kas nesulaukiau.

This means war!

2008.06.02, 12:07

Jaučiu, jog mūsų kaimynas paskelbė mums šaltąjį karą. Tiksliai nežinau kur ir kuo jis dirba, tačiau jam darbovietė išrašė naujus specializuotus batus (apsaugoti kojų pirštai, neperduriamas padas). Kaimynas nedelsiant nusprendė tuo pasipuikuoti ir paliko savo naujuosius batukus laiptinėje. O naujasis inventorius skleidžia tokį svaigų gumos, plastmasės ir šviežio prakaito aromatą, jog net galva sukasi. Beje, senieji batai, pastatyti šalia naujųjų, oro taip pat negaivina. Žodžiu, dėka kaimyno avalynės kolekcijos, laiptinė įgavo specifinį neplautų kojų, šviežios gumos bei nugaišųsių naminių gyvūnėlių aromatą.

Tai dabar ir mąstau ar kalbėti su kaimynu akis į akį, ar rinkti viso namo gyventojų parašus ir juos iškilmingai įteikti. O gal, vinies pagalba, savo parlamentines formuluotes raiškiai išdėstyti ant jo automobilio kapoto?

Gastronominiai eksperimentai

2008.04.09, 15:02

Prieš porą dienų netoli mūsų kontoros sustojo namukas ant ratų, kuris ėmėsi kilnios misijos – pamaitinti alkanus. Trumpiau kalbant, tas namukas ėmė prekiauti kebabais. Kolektyvas tokią naujovę netruko įvertinti – šiandien pietum valgėme kebabus. Turiu labai bjaurų įtarimą, kad kepėja mokėsi kepti tuos kebabus, žiūrėdama kaip kažkas juos valgo. Pamatė, kad atkandus yra bulkutė, ji taip pat naudoja bulkutę. Pamatė, kad yra mėsa, ji taip pat naudoja mėsa. Pamatė, kad yra padažas, ji taip pat pila padažą. Pamatė, kad yra kinietiški kopūstai, bet ji nesuprato kas tai, todėl panaudojo raugintus kopūstus.

Bliamba, koks šlykštus tų kopūstų skonis! Rauginti kopūstai, kaip atskiras patiekalas, nėra itin subtilaus skonio, bet susimaišę su kitais kebabo ingridientais, jie tampa tiesiog nepakenčiami. Maža to, jie kitus ingridientus sunaikina, ir todėl atrodo, kad valgai raugintus kopūstus su duona. Brrr... Net šiurpas krečia prisiminus, nes jausmas toks, kad suvalgiau bačką raugintų kopūstų.

statau namą vol. 2

2007.03.01, 22:00

mieli lankytojai, kurie į mano dienoraštį užklystate paieškos laukeliuose surinkę žodžius „statau namą“! šį įrašą dedikuoju specialiai jums. smulkmenų neminėsiu, tačiau, jeigu jūs nusprendėte susiręsti nuosavą namuką, viską gerai apgalvokite ir kruopščiai suplanuokite statybos laiką bei biudžetą. kai apskaičiuosite kiek laiko, nervų ir pinigų suris būsimasis lizdelis, tuos skaičius ramia sąžine dauginkite iš dviejų. galite dauginti ir iš trijų. tada jau turėsite daugmaž tikslius skaičius. jei pamatę tuos skaičius vis tiek nepraradote ūpo – tada kibkite į darbą! priešingu atveju neverta net pradėti šio gyvenimo etapo.

šiandien pagaliau gavau leidimą namo projektavimui. užgaišau keturis kartus daugiau laiko, nei buvau suplanavęs, išleidau dvigubai daugiau pinigų bei sudeginau milijonus nervų ląstelių.. tačiau aš lengvo grobio nemėgstu ir visada renkuosi kelią, kuris nebus lengvas, bet sutikti sunkumai ir kliūtys mane užgrūdins. ir toks požiūris atneša vaisių – išmokau atskirti kas yra svarbu, kieno nuomonės geriau paklausyti, o į ką nekreipti dėmesio.

kada nors parašysiu smulkiau kiek teko praeiti valdiškų durų, kiek teko surinkti parašų, kiek teko pravažiuoti kilometrų ir kiek naktų teko nemiegoti. kada nors apie tai tikrai papasakosiu. bet ne šiandien, nes šiandien aš jaučiuosi pavargęs.. pavargęs, bet laimingas ;)

sėkmės jums jūsų projektuose!

Skaityti plačiau

tingus šeštadienio rytas

2007.02.10, 13:35

šeštadieniais jau tapo tradicija miegoti iki 12:00 valandos. tiksliau ne miegoti, o vartytis lovoje, žiūrėti televizorių arba skaityti knygą. žinoma, nieko blogo tame nėra, tačiau toks vėlyvas pakilimas iš guolio sugadina beveik visą dieną. kol nusiprausiame ir papusryčiaujame jau ateina 13:00 valanda. o jau tada ir tiek tos dienos belikę.

reikės imtis ryžtingų priemonių, kad pakeisti šią rytmetinę savaitgalio tvarką. todėl, įvertinęs visus įmanomus variantus ir pasėkmes, atsakingai pareiškiu, jog kitą šeštadienį kelsiuosi 9:00 valandą.

traukinių žymėjimas

2007.01.17, 11:02

ar dėl jūsų kada nors yra stumdę traukinį? manau, kad retas gali pasigirti tokia sėkme. o štai aš – galiu. vakar ryte važiavau į darbą ir mano maršrutas kirtosi su geležinkelio bėgiais. o tais bėgiais kaip tik važiavo traukinys. aš, kaip reikalauja kelių eismo taisyklės, vykdžiau jų nurodymus – ties pervaža laukiau kol pradardės krovininis sąstatas. kai tai įvyko, pasiruošiau judėti savo keliais, tačiau buvau priverstas palaukti dar šiek tiek – iš priešingos pusės pasirodė dar vienas traukinys. ir vėl krovininis. kai jau gera pusė sąstato pravažiavo, mašinistas pradėjo stabdyti. viskas baigėsi tuo, kad traukinys sustojo, o du paskutiniai vagonai užtvėrė pervažą. papypinau, bet į mano pypinimą nebuvo sureaguota. teko pasivaikščioti iki mašinisto. kaip jau suprantate, pokalbis nebuvo labai malonus. galima sakyti, kad tai net nebuvo pokalbis, o tiesiog sklandi keiksmažodžių lavina mašinisto adresu. žinoma, toks metodas labai grubus, bet labai veiksmingas. teko užkurti garvežį ir traukti visą sąstatą į priekį. aišku, mašinistas nebūtų mašinistas, jei nebūtų visko sugadinęs – sąstatas pasislinko per vieną vagoną, tačiau antrasis vis tiek blokavo pervažą. papypinau. šį kartą šaunusis mašinistas sureagavo ir į priekį pajudėjo be papildomo asmeninio paraginimo. na, o aš galėjau traukti savo keliais.