žiemos akimirkos

2006.02.07, 22:21

šiandien klaipėdoje kaip reikiant pasnigo. ir nors galinga technika bando kovoti su užsnigtomis gatvėmis, tačiau jų pastangos primena kovą su vėjo malūnais – sniego nemažėja. protarpiais gatvės net nepravažiuojamos, o ypač tai akivaizdu mažiau judriose vietose. vairuotojai saugo save bei kitus eismo dalyvius, todėl akseleratoriaus pedalą spaudžia minimaliai. bet avarijų mieste kaip niekada daug. dėl to pradeda kaisti aistros – kaltinama savivaldybė bei kelių policija, kaltinami kolegos vairuotojai bei niekam netikęs oras. vakare daugelis jaučiasi sudirgę ir laukia kol nutirps sniegas..

o man žiema patinka! pažiūri pro langą, o ten padūmavęs miškas stūkso, lengvutės snaigės krinta, šunų fekalijų nesimato. išeini į lauką, o ten speigas žandus gnaibo, garas iš burnos veržiasi, sniegas po kojom girgžda. grįžti namo, o ten garuojanti arbata laukia, katė tyliai murkia, mylimas žmogus šypsosi. daug smulkių, bet malonių akimirkų man dovanoja žiema.

nelaimė viena nevaikšto

2006.02.01, 13:19

vakar tėtis papasakojo neįtikėtiną nuotykį, kuris kažkada nutiko jo kurso draugui. o viskas buvo taip.

kartą grupelė paskutinio kurso studentų išvyko pažvejoti. aišku, į žvejybą pasiėmė ne tik meškeres, bet ir šio to stipresnio ;) taip "bežvejodami" truputį įsilinksmino ir pradėjo ignoruoti elementarias saugaus elgesio žvejyboje taisykles. pasekmės minėtam kursiokui buvo liūdnos – trišakis kabliukas įsikabino jam į lūpą. vargais negalais svetimkūnis buvo pašalintas, o kraujavimas šiaip ne taip sustabdytas. bet studentai ne tokie žmonės, kad dėl šitokio mažmožio susigadintų sau nuotaiką, todėl žvejybą metė į šalį ir tiesiog mėgavosi gražiais gamtos vaizdais bei puikiu konjaku.

kaip žinia, pastarojo gėrimo aromatas pritraukia ne tik studentų, bet ir laukinių gyvūnų, pvz., širšių dėmesį. todėl viena tokia širšė pradėjo sukti ratus aplink linksmąjį būrelį, kol pavargusi nutūpė ant butelio kakliuko. dėl to nieko baisaus neįvyko, juk visi ne kartą esame matę nutūpusią širšę ant butelio. baisu pasidarė tada, kai, nepamatęs ant butelio tupinčios širšės, pabandė atsigerti nelaimėlis, kuriam į lūpą buvo įsmigęs kabliukas. širšė jam gėlė į tą pačią nelaimingąją lūpą. tačiau nebijokite – vargšas studentas išgyveno :) tiesą sakant, jam net medikų pagalbos neprireikė. kad ir koks ištvermingas buvo tas žmogus, bet kompanija nusprendė su likimu nebežaisti, nes pažeistoji lūpa pūtėsi tiesiog akyse. todėl skubiai buvo iškeliauta namo. grįžę į miestą, visi išsiskirstė ir kiekvienas patraukė į savo baraką.

tačiau tai dar ne istorijos pabaiga. vyresni skaitytojai prisimena, kad anksčiau milicininkai gaudydavo išgerti mėgstančius dėdes ir veždavo juos į specialias talpyklas, liaudyje vadinamas blaivyklomis, kur slyvanosiai atgailaudavo dėl savo netikusių pomėgių. kodėl aš apie tai užsiminiau? ogi viskas labai paprasta! kai žmogus šiek tiek išgeria, kai jį sukruvina į lūpą įsmigęs kabliukas, kai ta pati lūpa nežmoniškai ištinsta dėl širšės įkandimo, tas žmogus tampa panašus į slyvanosį. matyt tą patį pagalvojo ir pro šalį važiavę milicininkai, kai nelaimingasis žvejas keliavo link namų. apie ką jie kalbėjo ir kaip teisinosi nelaimingasis – istorija nutyli. tačiau visi faktai byloja, jog jis nakvojo išblaivinimo įstaigoje :)

šių dienų aktualijos

2006.01.27, 16:39

naršydmas internete, radau gerą anekdotą, puikiai perteikiantį pastarosios savaitės aktualijas:

lietuvis skambina į rusiją draugui:
- sveikas, vasia, kaip gyveni? girdėjau, kad rusijoje siaubingai šalta?
- labas, kad gal normalu tokiam metų laikui - dabar tik minus 40.
- o per radiją pranešė, kad pas jus dabar minus 70!!
- na, tai gal lauke tiek..

:))

tūkstantis

2006.01.26, 10:47

praėję šalčiai suformavo naują įprotį – vakarais kortomis lošti „tūkstantį“. o, lošiant kortomis, žmogus pradedi pastebėti įvairiausių dalykų. pavyzdžiui, vakar pastebėjau, kad būna tokių momentų, kai žiauriai neina gera korta. tada galima griebtis įvairiausių triukų – po truputį versti kortas, sugalvoti įmantriausių dalijimo metodų bei nuolatos plautis rankas. deja, bet tokiais juodais momentais niekas nepadeda.

o gal kas nors žinote kokių nors triukų, kurie garantuotai padėtų prisišaukti fortūną?

parašų kolekcionierius

2006.01.18, 21:38

jau kai kam gyriausi, bet pasigirsiu ir jums: šiuo metu savo būsto statybai esu surinkęs lygiai 412 parašų :)) į šį skaičių įtraukti unikalūs bei pasikartojantys parašai. tačiau dar tik pusė biurokratinio darbo atlikta..

manau, kad parašus skaičiuosiu ir toliau, o įkurtuvių proga po laiptais užkasiu kapsulę su informacija ateities kartoms:

šiam namui pastatyti, reikėjo surinkti xxx parašų!

po senio šalčio maišą pasikapsčius

2006.01.02, 16:00

visų pirma sveikinu visus savo skaitytojus, sulaukus naujųjų metų. o kitas mano rūpestis – pasidalinti įspūdžiais apie rašalinį parkerį, kuriuo kalėdų senelis šiais metais apdovanojo mane už tai, kad buvau geras vaikas ;) pats svarbiausias pastebėjimas, kad labai malonu rašyti tokiu plunksnakočiu, nes kotelio nereikia stipriai spausti, todėl nepavargsta ranka, o plunksna ypatingai lengvai slysta popieriaus paviršiumi. rašant rašalu, apima jausmas, kad žodžiai, tarsi, savaime liejasi.

visgi neveltui mokykloje, pradinėse klasėse, buvo privalu rašyti plunksnakočiu, o ne šratinuku. rašalu parašytas žodis, mano nuomone, atrodo gražiau ir solidžiau, nei rašysena tušinuku ar geliniu rašikliu. parašius sakinį, jį reikėdavo kruopščiai nusausinti sugeriamuoju popieriumi, o tai, savo ruožtu, atpalaiduodavo rankas ir neleisdavo joms greitai pavargti. tiesa, rašaliniai parkeriai turėjo ir tam tikrą "vizitinę kortelę" – rašaluotus pirštus :)) tačiau man ir dabar nėra gražesnio vaizdo kaip pradinuko su išsipūtusia kuprine, žėrinčiomis akimis ir rašaluotais pirštais.

p. s. niekaip negaliu atsidžiaugti šia miela dovanėle.

e2:e4

2005.12.16, 11:00

jau kelintą vakarą iš eilės praleidžiu prie šachmatų lentos. sekmadienį su uošviu atsitiktinai sužaidėme vieną partiją. kadangi ji suėjo visai neblogai, tai ir užsikabinome ant šio žaidimo. susitarėme, kad kas vakarą sužaisime tris kartus. pirmus du vakarus taip ir buvo, tačiau vėliau pradėjo kilti meistriškumas ir dabar viena partija trunka apie porą valandų. taigi, norint sulošti tris kartus, nebeužtenka net ir labai ilgo žiemos vakaro :))