guolis – dviratininko košmaras

2006.04.14, 11:36

vakar pradėjau savo plieninio žirgelio remontą – keičiau galinę žvaigždutę. ratą nuėmiau sėkmingai, žvaigždutę vargais negalais nuėmiau taip pat ir, galiausiai, išardžiau galinio rato ašį. visa ši procedūra truko ~ 15 min. jau pamažėle pradėjau savimi didžiuotis, nes jaučiausi iš prigimties esąs technikas. o tada sugalvojau sutepti galinio rato guolius.. pirštu pakabinau nemažą kiekį solidolio ir juo riebiai sutepiau guoliukus. pradėjau ieškoti kuo čia nusivalius pirštus, ogi žiūriu, kad pusė guolių man prie pirštų prilipę! dviratininkai mėgėjai, kurie norėsite sutepti galinio rato guolius, žinokite, jog tas guolis – neuždaras ir dėl to jūs galite išbarstyti visus guoliukus. kaip gaila, kad aš nežinojau šios taisyklės! kai surinkau visus guoliukus, dviejų trūko ;) šiandien reikės nusipirkti naujų.

susumavus rezultatus, prie galinio rato būsiu sugaišęs dvi dienas. tačiau, jei būčiau žinojęs kokia pasala manęs laukia, būčiau buvęs atidesnis. nejučia prisiminiau gerą ir teisingą posakį:

nieko nėra sunkiau už tai, ką reikės padaryti rytoj. ir nieko nėra lengviau už tai, kas buvo padaryta vakar.

kolektyvinė nuomonė

2006.04.11, 19:55

vakar, su kolektyvu žaidėme krepšinį. po treniruotės kilo gera mintis:

jei alų pradėsi gerti pirmadienį – bus trumpesnė darbo savaitė!
:))

pamąstymai apie viešąjį transportą

2006.04.09, 15:44

šiandien, po ilgos pertraukos, teko naudotis viešuoju miesto transportu. užteko nukeliauti tik porą sustojimų ir paaiškėjo, kad nelabai kas ir pasikeitė. taip, nebeliko senų "ikarusų", atsirado moderni kontrolės sistema, netgi susiformavo šioks toks grafikas. tačiau vairuotojai ir jų kultūra nepasikeitė nė per nago juodymą. spaudžia barankos sukiotojai iš paskutiniųjų, o žmonės virsta vieni ant kitų arba kraiposi nenatūraliomis pozomis, bet keisčiausia, jog niekas nieko nesako :) o apie kažkokią tvarką autobuse net kalbėti neverta. matyti, kad nupirkus autobusą, jis nė karto nebuvo valytas – visur krūvos dulkių, žvyro bei purvo, stiklai nušikti musių ir nulaižyti benamių, ant sėdynių matosi plaukai, trupiniai ir kraujas..

nejučia prisiminiau tas dienas, kai gyvenau stokholme, švedijoje. ten vairuotojai kultūringi – gražiai bei tvarkingai apsirengę, jie niekur neskuba – palaukia kol sulips bei susės žmonės, o tada važiuoja. tačiau svarbiausia, kad jų autobusai blizga. ir nereikia sakyti, jog ten tik nauja technika. taip, daugiausia nauja, bet buvo ir senų, ir net labai senų autobusų, tačiau jie visi išlaižyti, iščiustyti ir visaip kitaip "išpederastinti". be to, savo akimis mačiau, kad išsivalo patys vairuotojai. atvažiuoja į paskutinę stotelę ir puola plauti, siurbti, šveisti savo darbo vietos, t. y. autobuso. dėl finansinės šio reikalo pusės nieko negaliu pasakyti – nežinau ar stokholmo autobusų vairuotojams už pasivalymus papildomai mokama ar ne. tačiau ten įlipus į autobusą, neapima jausmas, jog papuoliau į kokią laukinę šalį.

šiuo atveju manau, kad ne "klaipėdos autobusų parkas" kaltas. manau, kad kalti patys vairuotojai. juk dabar visi nori gauti milijonus, bet dirbti nenori niekas. o reikėtų dirbti. ir ne šiaip dirbti, bet dirbti iš širdies, su ugnele, su meile. ir tik įdėjus visas pastangas ir visą atsakomybę, galima reikalauti atitinkamo atlygio. hmm.. beje tai tinka ne tik vairuotojams ;))

ekstremalus vairavimas

2006.04.07, 17:22

vakar per klaipėdos kabelinę televiziją žiūrėjau vakaro žinias, kuriose pamačiau neeilinį akibrokštą. rubrikoje "reidas" pasakojama apie eismo įvykius, kurie įvyko klaipėdos mieste arba apylinkėse. taigi, šioje rubrikoje buvo pasakojama apie avariją, kuri įvyko šviesoforo reguliuojamoje sankryžoje. kaip dažniausiai ir būna, abu vairuotojai tvirtino, kad jie važiavo žalio šviesoforo signalo metu. atrodytų, kad tai niekuo neišsiskirianti avarija bei standartiniai vairuotojų pasiaiškinimai. tačiau, filmuojant šį siužetą, paaiškėjo viena įdomi smulkmena. "reido" operatorius užfiksavo, kad abu vairuotojai buvo visiškai teisūs – jiems iš tiesų vienu metu degė žalias šviesoforo signalas!! jokia čia mistika, tiesiog sugedęs šviesoforas. bet man vis tiek įdomu iš ko tie vargšai vairuotojai išsireikalaus žalos atlyginimo ;))

pimp my bike!

2006.04.06, 21:22

kad jau pavasaris taip sparčiai ir ryžtingai tirpdo žiemos ledus, reikia pradėti ruošti savo plieninį žirgelį pasibastymų sezonui. dviratukas neremontuotas penkerius metus, todėl šiais metais jį reikės palepinti. taigi, priminimas sau:

  • pakeičiu priekinių žvaigždučių komplektą;

  • tą patį darau ir su galinėmis žvaigždutėmis;

  • manau, kad reikėtų pakeisti ir pedalų ašį, nes truputį kliba pedalai;

  • susitepu grandinę;

  • nusiblizginu rėmą, vairą, stipinus ir ratlankius.

hmmm.. žiūriu, kad susidarys šiokia tokia sumelė. bet, kai pagalvoji, juk tik kartą per penkmetį investuoju į savo mašinikę.

insomnia

2006.04.04, 10:14

labas rytas! esu piktas ir irzlus iš pat ryto. po galais, jau kelintą naktį iš eilės negaliu normaliai išsimiegoti – kankina nemiga, sunkiai sekasi užmigti. nors vakare ir atsigulu apie 23 val., bet užmigti pavyksta tik paryčiais, o miegu tik 4 – 5 valandas. kažkokia nesąmonė! rodos darbe problemų rimtų nėra, šeimoje taip pat viskas gerai, mokesčiai valstybei sumokėti, tačiau vis tiek naktimis būdrauju.

dabar jau iš patirties galiu pasakyti, kad neveltui žmones kankina neduodami jiems užmigti. kai ilgai nemiegi, rodosi, kad sąmonė persijungia į kažkokį budėjimo režimą – mintys sukasi ratu, pradedi nebeskirti, kur realybė, o kur sąmonės vaizdiniai. po kažkiek laiko taip galima ir išprotėti. jau nekalbu apie fizines kančias – pavargęs kūnas, sutrikęs širdies ritmas, skaudanti galva.

tačiau nemiga turi ir gerą savybę. atsiranda labai daug laisvo laiko, kurį galima paskirti įvairiems apmąstymams – nuo santykių šeimoje, iki globalios ekonomikos problemų ;) aišku, blogosios nemigos savybės ženkliais nusveria gerąsias. todėl, klausiu jūsų patarimo – kaip man užmigti ir nugalėti nemigą?

"prisukamo paukščio kronikos"

2006.04.01, 18:17

užmačiau, kad jau pasirodė nauja haruki murakami knyga "prisukamo paukščio kronikos". ką gi, einu pakalbėti su brangiausiąja ar nenori ji kartais su manimi iki knygyno palėkti ;)