kliento charakteristika

2006.05.17, 14:41

bendradarbės kompiuteryje pastebėjau štai tokį kliento apibūdinimą:

pirmas gegužės savaitgalis

2006.05.09, 12:27

daug žmonių vakar ir užvakar sveikino savo mamas, keliavo į gamtą arba tingiai slankiojo po namus. tačiau manęs tarp tokių žmonių nebuvo. kažkoks neaiškus instinktas mane užtempė ant stogo – virėme smalą ir klojome bituminę dangą. pirmas įspūdis – stogdengių darbas labai nuobodus. bet tai tik pirmas įspūdis! padirbėjus ilgiau paaiškėjo, jog šis darbas ne tik nuobodus, bet ir kenksmingas sveikatai: visą dieną saulė svilina pečius ir galvą, nuo degančių dujų ir smalos tvaiko norisi vemti. o dar pasitaiko, kad prie stogo prisiklijuoja ne tik bituminė danga, tačiau prilimpu ir aš pats :))

vienok, po visos dienos varginančių kančių, šiandien jaučiuosi patyręs stogdengys – per naktį neatšoko nė vienas uždengto stogo metras. bet šis pasiekimas kažkaip manęs neguodžia dėl prarastos gražios dienos. tai štai, kaip aš atšvenčiau perkeltą mamos dieną..

nakvynė kaime

2006.05.06, 11:25

šiąnakt nakvojome pas žmonikės tėvus. o kad nebūtų karšta, prasidarėme langus, ir užmigome liūliuojami lakštingalos ulbėjimo. miegoti kaime yra labai gera – po langais negaudžia mašinos, pro langus nesismelkia naktinio miesto pašvaistė, o kvėpuoti lengva, nes oras grynas ir lengvas. tačiau gyvenimas taip jau sutvarkytas, kad nieko idealaus nėra. todėl į ramaus bei idiliško nakvojimo kaime statinę medaus įkartysiu šaukštą deguto.

visi aukščiau minėti privalumai nublanksta prieš kaimietiškus šunis, nes tokie šunys turi savotišką požiūrį į juos supantį pasaulį. jau nuo neatmenamų laikų žmogus prisijaukino šunį, kad šis saugotų namus. kai kurie šunys šią pareigą atlieka sąžiningai, tačiau yra šunų, kurie turi ir įdomesnių užsiėmimų. pavyzdžiui, loti visą naktį. iš pradžių toks šuo suloja per miegus, vėliau plėšo nasrus ant pravažiuojančio automobilio arba iš šokių grįžtančio jaunimo. po to jis taip įsiloja, kad nebegali sustoti visą valandą. galiausiai, nukamuotas betikslio lojimo, šuo pradeda gailėti pats savęs ir jo lojimas perauga į staugimą. taip tęsiasi visą naktį ir tik pasirodžius pirmiems saulės spinduliams, kudlius spjauna į savo užsiėmimą ir lenda būdon miegoti.

toks kaimiškų šunų požiūris į kaimynus mane šiek tiek nervina. žiūriu pro langą ir matau, kad tas nelabasis dabar ramiausiai miega ir, tikriausiai, sapnuoja kaulus su trupučiu mėsos. taip ir norisi nueiti prie jo būdos bei pradėti loti.

degam

2006.05.04, 21:21

šiandien, grįžtant iš darbo, pasirodė, kad mieste apsiniaukę. iš pradžių į apsiniaukusį dangų per daug dėmesio nekreipiau, bet įtarimą sukėlė keistoki debesys. vėliau, kai grįžau namo, pro langą pamačiau, jog ne debesys dengia klaipėdą, o tiršti juodų dūmų kamuoliai. pradėjau domėtis kas ir kaip, ogi žiūriu delfis jau skalambyja pavojaus varpais – smiltynėje įsiplieskė didžiausias per pastaruosius dešimtmečius miško gaisras. o visokio plauko veterinarai ir sveikos gyvensenos specialistai pataria ir nosies iš namų nekišti, kad neapsinuodytumėme sunkiosiomis (?) dalelėmis.

o aš mąstau, jog reikėtų visus pažįstamus vilniečius paklausinėti ar nelaukia kartais svečių iš pajūrio :)) nepakenktų vieną kitą dienelę dūmų nualintą organizmą į sostinės smogą iškomandiruoti.

vaizdelis iš įvykio vietos. na, ne visai iš įvykio vietos, bet iš saugaus atstumo ;)

xxi amžiaus mįslės

2006.05.03, 12:13

jei gegužės pirmoji – pasaulinė darbo žmonių diena, tai kodėl tą dieną jiems nereikia į darbą?

tu, zuikeli, pulsi – smarkiai susikulsi!

2006.04.21, 13:07

vakar per krepšinio treniruotę smarkiai pasitempiau čiurnos raiščius. koją staigiai atšaldžiau (yra kažkokie purškiami vaistai), vakare aprišau ledukais, o nakčiai užsitarkavau bulvę, kad ši "ištrauktų" temperatūrą. visos šios procedūros buvo atliekamos tam, kad čiurna smarkiai nesutintų. vienok, koja dabar atrodo kaip kaladė :( vienintelė paguoda, jog smarkiai neskauda..

kadangi krepšinį žaidžiu jau labai senai, tokia trauma – ne pirma ir, manau, ne paskutinė. tačiau paskutinį kartą taip pasitempęs čiurną buvau dar mokykloje, t. y. prieš 7 – 8 metus. todėl norėčiau paklausti kolegų sportininkų arba žmonių, kurie išmano tokius dalykus: ar ilgai tokios traumos gyja?

mažas žalias žmogeliukas

2006.04.20, 10:36

prailginti savaitgaliai jau pradeda mane varyti į neviltį. dėl jų jaučiuosi visiškai susipainiojęs ir pasimetęs. pvz., šiandien yra ketvirtadienis, bet man atrodo, kad dar tik antradienis. rytoj bus penktadienis – trečiadienis, o poryt jau ateis savaitgalis. nuo sekančios savaitės bus naujas grafikas: pirmadienis – pirmadienis, antradienis – antradienis ir t. t. bet toks grafikas truks tik iki gegužės pirmosios.

jeigu aš savo vidinį laikrodį įsivaizduočiau kaip mažą žmogeliuką, kuris nuolatos budi, tai tas budėtojas būtų labai pasimetęs ir išsiblaškęs. ir jo darbo sąlygos būtų nepavydėtinos: nenuspėjamas darbo grafikas, nuolatinės apgavystės bei ypatingas skubėjimas. nėra net ko stebėtis, jei mažasis budėtojas kartais pasimeta ir pradeda daugiau kenkti nei padėti ;)