Gastronominiai eksperimentai

2008.04.09, 15:02

Prieš porą dienų netoli mūsų kontoros sustojo namukas ant ratų, kuris ėmėsi kilnios misijos – pamaitinti alkanus. Trumpiau kalbant, tas namukas ėmė prekiauti kebabais. Kolektyvas tokią naujovę netruko įvertinti – šiandien pietum valgėme kebabus. Turiu labai bjaurų įtarimą, kad kepėja mokėsi kepti tuos kebabus, žiūrėdama kaip kažkas juos valgo. Pamatė, kad atkandus yra bulkutė, ji taip pat naudoja bulkutę. Pamatė, kad yra mėsa, ji taip pat naudoja mėsa. Pamatė, kad yra padažas, ji taip pat pila padažą. Pamatė, kad yra kinietiški kopūstai, bet ji nesuprato kas tai, todėl panaudojo raugintus kopūstus.

Bliamba, koks šlykštus tų kopūstų skonis! Rauginti kopūstai, kaip atskiras patiekalas, nėra itin subtilaus skonio, bet susimaišę su kitais kebabo ingridientais, jie tampa tiesiog nepakenčiami. Maža to, jie kitus ingridientus sunaikina, ir todėl atrodo, kad valgai raugintus kopūstus su duona. Brrr... Net šiurpas krečia prisiminus, nes jausmas toks, kad suvalgiau bačką raugintų kopūstų.

Ir kur aš tai girdėjau?

2008.04.03, 10:39

Kai kieme plaunu automobilį, kiekvienas pažįstamas jaučia pareigą pajuokauti. Ir visi, kaip susitarę, „skelia“ tą patį juoką – „Kai baigsi, mano mašiną irgi nuplauk!“. F**k, jau tiek kartų tai girdėjau, kad net nebežinau ką į tokią nesamonę ir atsakyti.

Tvarka bus!

2008.04.02, 11:20

Nuo seno žinoma, kad balandis – švaros mėnuo. Todėl po vakarykščių juokų ir išdaigų, šiandien savo darbuotojams liepiau apsitvarkyti aplinką. Visi darbavosi snukius suraukę ir didelio entuziazmo nerodė. Tiesa, kai baigėme darbą, pasirodė pirmosios šypsenos, nes pro langą jau ne tik šiukšlių kalnai matosi, bet ir vienas kitas žolės lopinėlis.

O man, pavyzdžiui, visai patinka tvarkytis. Ir aplinka malonesnė akiai tampa, ir nuo protinės veiklos atsiplėšiu. Aišku, piknaudžiauti tvarkymusi nereikia, bet porą kartų per metus apsikuopti – pats tas.

Savaitgalis artėja...

2008.03.07, 12:43

Ką tik užbaigėme vieną linksmą užsakymą. Prieš porą savaičių paskambino toks lengvai įkaušęs žmogelis ir užsisakė langus. Su vadybininku nuvažiavome pamatuoti tų langų. Nuo skambučio iki mūsų pasirodymo praėjo ~ 30 minučių, bet minėtasis žmogelis buvau jau nebe lengvai įkaušęs, o stipriai nusigėręs. Iš padriko pasakojimo supratome, kad užsakovui šiandien išeiginė ir jis stengiasi prasmingai išnaudoti laiką. Draugiškai krizendami pamatavome langus ir iškeliavome atgal, dirbti kitų darbų.

Gali būti, jog šis atsitikimas būtų užsimiršęs, bet šiandien reikėjo užbaigti pradėtus darbus stikliuko mėgėjui, t. y. sumontuoti jam langus. Montuotojai nuvažiavo iš pat ryto, o juos pasitiko arba iš vakaro „neprapūtęs“, arba jau šiandien „apšilęs“ mūsų linksmasis herojus. Kadangi oras šiandien neblogas, mūsų žmonės pradėjo neskubėdami darbuotis, o klientas gėrėjosi jų darbu sėdėdamas ant sofos. Kad nebūtų nuobodu, sėdėdamas jis gėrė degtinę. Po kažkiek laiko žmogus pavargo, todėl nusprendė prigulti. Kaip tarė, taip ir padarė. Visa bėda, kad, mums pabaigus darbus, tas žmogelis visiškai nebenorėjo keltis. Matyt gerai įmigo ;)

Savo žmonėms pasakiau, kad keliautų tvarkyti kitų reikalų, o pats dabar sėdžiu ir galvoju kaip reikės išsimušti pinigus... Gal turite kokių minčių?

Ramiau važiuosi, toliau nukeliausi?

2008.03.05, 11:46

Šis įrašas – tai atviras kreipimasis į karo keliuose dalyvius. O ypač į tuos, kurie kelyje nevengia tapti judančiomis kliūtimis. Aš suprantu, kad šie žmonės vadovaujasi Žemaitės laikų išradimu – „ramiau važiuosi, toliau būsi“. Visiškai sutinku su šia sentencija. Netgi manau, jog ji buvo teisinga tais laikais, kai toliausia kelionė buvo iš namų į valsčiaus centrą, o vienintelė transporto priemonė buvo arkliu kinkomas vežimas. Juk suprantate – kuo smarkiau raginsi arklį, tuo didesnė tikimybė, jog namo gali ir negrįžti... Bet laikai pasikeitė ir vežimus pakeitė automobiliai, o vadeliotojus – vairuotojai. Todėl šiais laikais mąstyti, kad važiuodamas lėtai, važiuoji saugiai – iš esmės klaidinga. 

Pateiksiu kasdieninį pavyzdį. Kelyje Kretinga – Klaipėda leistinas greitis yra 90 km/h. Daugelis vairuotojų tokiu greičiu ir keliauja į savo kelionės tikslą. Bet kelyje pasirodo kažkokia mašina. Gal jos vairuotojas ramus žmogus, gal jam trūksta vairavimo įgūdžių, o gal jis tiesiog niekur neskuba. Žodžiu, mašina juda 60 km/h greičiu. Kadangi aukščiau minėtame kalyje yra gana didelis transporto srautas, už lėtosios mašinos pradeda rikiuotis automobilių kolona. Kažkas skuba darbo reikalais, kažkas važiuoja į polikliniką, kažkam svarbus susitikimas. Dėl šių priežasčių prasideda lenkimai. Vienas vairuotojas lenkia vieną mašiną, kitas lenkia iš karto tris, kažkuris bando lenkti dešine kelio puse. Prasideda chaosas ir erzelynė, vairuotojai pyksta vieni ant kitų, iškyla keletas avarinių situacijų.

Klausimas "na zacepku". Kaip Jūs manote, kas kaltas dėl susidariusios situacijos? Ir ką reikėtų daryti, kad tokių situacijų išvengti?

Mažylių ašaros

2008.03.04, 11:14

Kol neturėjau mažojo kukurūzo,niekada net nepagalvojau, kad verksmas gali turėti tiek daug variacijų bei reikšmių. Tai neskubėdamas jas ir išvardysiu:

Nuobodžiaujantis verksmas. Prasideda, kai mažylis žaidžia vienas pats ir šis užsiėmimas jam pabosta. Trukmė būna trumpa, o pasekmės baisios.

Po nuobodžiaujančio verksmo prasideda žvalgybinis verksmas. Vaikas verkia arba stena tyliai, nes nežino ar patalpoje kas nors yra, o jei yra, tai ar girdi jo skundus. Tęsiasi ~ 5 minutes.

Jei patalpoje nieko nėra arba niekas neatsiliepia, žvalgybinis verksmas perauga į kviečiamąjį verksmą. Kūdikis pradeda verkti garsiai, su pasikūkčiojimais. Tęsiasi kol kas nors prie jo prieina.

Kai prie mažylio prieina suaugęs žmogus ir bando jį paguosti, kviečiamasis verksmas tampa savigailos verksmu. Mažylis gailisi pats savęs ir dėl to verkia garsiai bei pratisai, pasikūkčiojimai dingsta. Tęsiasi kol atsibosta mažyliui arba suaugęs netenka vilties ir paima mažylį ant rankų.

Isteriškas verksmas. Dažniausiai juo baigiasi visi kiti verksmai. Labiausiai paplitęs nakties metu. Kūdikis spiegia, suaugę bejėgiškai apie jį šokinėja, kaimynai baladoja į radiatorius. Su retomis išimtimis, gali tęstis visą naktį.

Tikras verksmas. Sutinkamas ypač retai. Priežastys – vaikui ką nors iš tikrųjų skauda, jam šalta, jis nori valgyti ir t. t. Praeina panaikinus šio verksmo priežastį.

Profilaktinis verksmas. Prasideda, kai mažyliui užsitęsia geros nuotaikos ir ramybės periodas. Verksmo tikslas – kad suaugę neprarastų budrumo. Trukmė – kol mažyliui atsibosta.

APB vol. 2

2007.12.11, 09:56

Gruodžio 5 dieną, 15 valandą, 12 minučių, mūsų mažą šeimyną papildė naujas narys – Džiugas. Mažylis svėrė 3,42 kg, o jo ūgis – 53 cm. Kol kas mažasis triukšmadarys labiausiai mėgsta miegoti ir valgyti, visai kaip ir jo tėtis ;)

Kad ir kaip būtų keista, bet prie mažylio labai greitai pripratau. Net jo naktiniai pačiulbėjimai bei savitas mitybos grafikas šiuo metu manęs iš proto nevaro. Miego pakanka, tik dienomis lieka mažiau laiko įvairiems darbams nudirbti..

Vienintelis namų gyventojas, kuriam mažasis Džiugas nekelia susižavėjimo – mūsų katė. Galbūt jai atrodo keista, jog namuose atsirado nauja būtybė, kurią visi labiau mėgsta ir lepina. Ir aš ją galiu suprasti, nes prarasti lepūnėlio statusą nėra labai malonu. Tačiau Micė situaciją stebi nuo palangės ir jokių aktyvių veiksmų nesiima, bet katinus pažįstu pakankamai gerai, jog susigaudyčiau, kad mūsiškė katė kažką rezga. Reikės akių nuo jos nenuleisti ;)

Mažasis Džiugas