the process, not unlike Kafka, part IV
2010.02.15, 11:32
Trečia savaitė, ketvirtadienis:
kažką žostkai dirbam toliau, 3dMax nesielgia su C draugiškai, C supranta, kad du metai prieš keturis metus praktikos su konkrečiu softu nesiskaito kaip expert levelis, gili depresija. Kova su daylight sistemom, pasibaigusi tam tikru C laimėjimu. Daylight sistemos majorly depressed, suckers. Gili gili naktis, pasharinam buteliuką. Passed out.
penktadienis:
visuotinai nuspręsta, kad šian vakare reikia eiti gerti ir pažymėti tam tikrų sukakčių, nes kiek galima. Iškilmingi pažadai nieko nepratęsinėti ir išeiti iš kabako exactly tą pačią minutę, kai mus išmes. Šiaip ne taip damušam 3d reljefo modelį, servetėlės grafikas seniai pamestas. Nurenderinti fasadai su dolbanom žaliuzėm atrodo xrienovai ir kol kas ypatingai į masterwork in mind nepanėšėja. Planai įgauna apčiuopiamą formą, visi drąsinasi, kad dabar jau nėr nam puti obratno. Palaikanti komanda atneša iberico gabalą, batono ir vyno apšilimui. Kabakas, midijos, vieną kompanioną išneša namo, passed out, mind completely blank.
šeštadienis:
C parinasi, kad kažką reikia pabaigti iki vakaro, katras neskirtas darbui, o skirtas operai. A ir B bišken susitaško, bet ne per daug, nes vakare irgi nuspręsta atseit pailsėti. Fasadai kol kas nixuja negerėja, bet po truputį sumasterinam šviesų ir kamerų kontrolę. Future looks a bit brighter. C tvarkingai su smagumu išsėdi visas tris Figaro vedybų valandas, passina out ant foteliuko po dviejų martinių pas ak, atsibunda šeštą ryto, idiotiškas blaivumas ensues, namai, can not sleep.