Man šitas visada kažkur kirbėjo, kad pasaulis pilnas sąmokslų. Kai pabudau šeštadienio rytą nuo ypatingai agresyviai plieskiančios saulės su slight jausmu, kad vyno terasoj prie rožinės bažnyčios buvo truuuuuputį per daug ir tvirtu įsitikinimu, kad pagaliau supratau, kas yra blogai. O blogai yra tas net higienos normose patvirtintas setupas, kad blet visokie miegamieji turi būti orientuoti rytų pusėn. Šitą sugalvojo visokie masonai darbo liaudies išnaudotojai, kad visokia minėta darbo liaudis visai negautų pamiegoti, o keltųsi septintą ryto ir pyzdintų vergauti, nes vis tiek saulė taip plieskia kad xrien tu ten pamiegosi. Arba jei jau ta darbo liaudis pasitaiko daugiau uždirbanti, jie nuo šitos neteisybės gali gelbėtis užuolaidom, bet then blyn what is the point kambario, kurio visą laiką turi laikyti langus užtrauktus?
On the bright side, simfoniniai tango buvo labai gražu, ir balius paskui buvo much appreciated.
Bet Prudnikovaitė žymiai geriau dainuoja nei šitas pavyzdys pateiktas. Ir šiaip kažkaip sudėtinga rasti jutūbą, kuris darytų justice šitam konkrečiam gabalui. Mhmm.
Now, everyone who knows me, žino, kad nors kartais mano darbas prasideda ir 7 am, iki 10 am man negalioja jokie dėsniai ar įstatymai, including, but not limited to, gravitaciją, konstituciją (both tikra ir mano vyro sugalvota, kurios jūs nenorit žinoti), geras manieras, toleranciją pasauliui ir naujienoms, ir apskritai aš būnu labai labai fragile būvio, kurį on the verge of nervous breakdown šiaip ne taip laiko café au lait puodai ir rudo kento trys vienetai.
Kartais žmogai pamiršta tą mano būseną arba tiesiog jos nežino ir leidžia sau sakyti visokius baisius dalykus, bringing me dangerously close to that minėtas breakdown. There are some examples.
1. Bendradarbė, labai entuziastingai, pirmadienis, 8 am, aš ką tik įžengiau pro duris: "o tu žinai, netoli mūsų darbo prie Neries rado lavoną be galvos!" Šitas, in fact, yra unbeatable.
2. Mano significant other, 9:30 am, sekmadienis, kažkokie pusryčiai. Negaliu tiksliai quotinti, nes vis dar nupurto, certain grooming aktualijos.
3. Labai Nenaudinga Administratorė, 8:30 am: "Ką tik užsakiau cukraus, nes nėra, po pietų atveš". Šitas, thankfully, pastaruoju metu yra eliminuotas.
4. iPod primočkė, 8 am, rarely now, but still: "You have reached halfway point of your workout". Šita pikta frazė pamovinta daugiausia į 7 pm by now, grynai iš to egzistencialistinio skausmo ją girdėti ryte.
5. 9:59 penktadienis, hangover, telefonas: "KUR TU?" Kur kur blet, tuoj būsiu, penkios minutės.
6. Any kind of link with blue seas, infinity pools, terraces and wine in abundance, especially jei tu tikrai esi stuck čia ir turi skubaus darbo blet.
Kol rūkiau ir mėginau suprasti, ar čia man dar mėginti rašyti dokumentacijos gabalus, ar važiuoti namo pasidaryti martinio, ir mąsčiau kitas mikės pūkuotuko vertas mintis about rainbows and unicorns, prie visko dar supratau, kodėl aš particularly detestinu visas klasikos ir klasikinio stiliaus imitacijas (nepainioti su interpretacijomis), be it architektūra, interjeras, literatūra or things. Užtat kad tas paprastai būna žalkoje podobije of things, that have passed, in greater places and better times. Mono no aware, so to speak, čia tas terminas, kur bandžiau atsiminti jau dvi dienas.
Aš šiandien, kol sprendėm visiškai pizdatai rimtą reikalą apie tai, įgrius ar neįgrius esamo požeminio parkingo stogas, (kadangi sijų atsarga yra viso labo 5 %, o mums ten šakės kaip reikia pripilti kalniukų, ir dar jie neturi paviršinio vandens surinkimo, dėl ko aš visiškai v axuje kaip taip galima dirbt, nuo ko įmirksta ir dar pusantro karto pasunkėja gruntas), apturėjau vieną iš retai pasitaikančių moments of clarity, kaip žmogaus galvoj susiję profesinių sprendimų ir visokių kitokių sprendimų gravity, ir asmeninio užsiparinimo lygiai.
Iš mano visų, senų ir jaunų pažįstamų, labiausiai in personal life, big and small things of it, relaxed yra žmonės, kurių profesiniai sprendimai gali turėti labai rimtas pasekmes, i.e., architektai ir inžinieriai ir panašūs. O didžiausias mano matytas personal dramas apie tai, kaip "ar jis į mane pažiūrėjo" experiencina tokių visokių easy administracinių and like profesijų atstovai, respectively. I, for one, can not be bothered, ar, pavyzdžiui, mano namų darkytoja nuvalė nuo spintos viršaus dulkes, ir visai ne taip seniai nuoširdžiai nustebau, kad miegamojo langas nuo kažkada pasidarė permatomas, thanks to the same namų darkytoja. Namų darkytoja kol kas v axuje, bet gali ateiti momentas, kai jin supras, kad gali naudotis tuo nežemiško poxujizmo lygiu, o tada empire will strike back.
UPDATE: due to popular outrage, kurio ryškiausias balsas yra pizdulis, prie architektų, inžinierių ir likes, dar pridedu profesijas, kurios tiesiogiai dealina su didelėm babkėm :)
Man reikia visam laikui prisiminti svarbų daiktą, kad klausimai, suformuluoti panašiai kaip "man čia kažkaip nesusijungia sienos ir neišcleanina joints", arba "su ta daylight sistema čia viskas juoda", arba "ką dabar daryti" neturi atsakymo other than asmeniniai empiriniai tyrimai. You are all alone, people.
Disclaimer: jautrios sielos, vaikus mylintys, savo bazilikų plantacijas turintys, televiziją žiūrintys ir mėgstantys poeziją geriau neskaitykite.
Čia sekmadienį, šiaip ne taip atsiplėšus nuo 3dsmax stumdymo įgūdžių naujinimo, nusigrūdom su brangia senąja gimine į operhauzą Rachlinų paklausyt, ras jau jie pirmą kartą kartu trise groja. Rachlinai visai nieko, o ta antra dalis su Franck net visai užvežė, operhauzo šokoladas kaip visada rules (du paėmiau), vynas kaip visada sucks, o dar jie galėtų turėti rūkomąjį kur nors. Anyway.
Gi pasirodė, kad ten viskas su kilniu tikslu, kai prie įėjimo man įdavė žydrą liniuotą sąsiuvinį su UNICEF užrašu, o fojė stovėjo trys lentos, prie kurių rimtais veidukais darbavosi atvaryti vaikučiai. Gi pasirodo, kad čia live transliacija su Giržadu ir Kochanskyte, whoever they are. Ir pasirodo, kad mol dabar mes statysime mokyklą Afganistane. Šitoj vietoje mums su gimine prasidėjo sinchroninis eye roll - pradedant bišken nedapistu klipuku apie tai, kaip vargsta Afganistano vaikai, baigiant liūdna jos ekscelencijos Grybauskaitės nuotrauka ant sąsiuvinio paskutinio puslapio. Štai kaip gerbiama prezidentė atrodė Afganistane vaikystėje.
Tada į sceną iššokavo ex James Bond, greitai nutraukė visą tą nesąmonę valstybine kalba ir pradėjo varyt normaliai, angliškai. Moteriškė, kuri bandė išversti jo pizdiožą nacionalinės televizijos auditorijai, liko giliam pasimetime, nesuradusi pauzės įsiterpimui ir tyliai nuslinko atgal į užkulisius. Po to sekė abejotinos meninės vertės eilėraštukai apie žvėris ir naujo UNICEF geros valios ambasadoriaus paskyrimas, irgi angliškai.
Nu ir do not get me wrong, Afganistano vaikų man gaila - bet nu labdaros teikimas mokyklų statymo pavidalu majorly fucked up teritorijoje, kur suicidal bomberis tiesiog pradžioje pasidžiaugs šviežiai nubaltintomis sienomis, ant kurių gerai matysis blood spatter patternas, yra useless. Čia truputį echoinu vieną kitą tokį blogerį, bet taip jokių šalies problemų neišspręsi. Take Haiti ar Afganistaną - jų didžiausios bėdos yra visai kitur, ir lavonui uždėjęs makiažo sluoksnį, bendro dvoko nepanaikinsi.
Kažin kodėl taip yra, kad dauguma žmonių, kurie vaizduoja dvasingus ir visaip kaip pseudointelektualinius, ir yra atsidarę po minimum vieną čakrą, ir feisbukyje yra visokių chalet retreats dvasinių mokyklų ir įvairaus plauko guru gerbėjai, ir moka rankdarbių visokių, dažniausiai yra psichopatai, tikintys visais sąmokslais, kad už viską visada yra kalti masonai, kad holokaustas buvo teisingas, kad kiaulių gripą sukėlė farmacinės kompanijos, kad bulvė, genetiškai sukryžminta su gegute, jau egzistuoja ir yra fasuota maksimose, ir kad 2012 metais visi, kas neišmoks numerologijos metafizinių pagrindų, žus baisia bedievių mirtimi?
You would think, kad tos čakros gal turėtų įpūsti kokio telūrinių srovių proto. Just a thought. Meanwhile, Moderat ir BadAstronomy providina puikų foną skepticizmui.
pusės
