Po visų šitų atostogų mums reiks atostogų dėl visų tokių veiksnių kaip (including, but not limited to):
-nesuprantamai gero oro daug dienų, ir kaip tikri lietuviai, mes išsigandę vis dairėmės į dangų, laukdami tos įprastinės krušos su ledais, ko pasėkoje bišken nusisukom sprandus;
-aštuoniolikos milijono vaikų traukimo iš jūros arba tylaus meldimo, kad jie suliptų į jūrą ir atitinkamai nuliptų nuo galvos;
-didelės absoliučiai fantastiškos kompanijos - kompanija savaime nėr veiksnys, bet blet resultina į pramoninius kiekius skysčio, pavaizduoto žemiau (visiškai absoliučiai awesome skystis, duoda jį Laumėj, galima ir neštis, bet geriau jau neduotų neštis, ir šitas taikomas ir tai vyninei virš čiliako, kur net visiškai apatiški fulei būna tempiami ten sėdėti, nu ir gal užmesti akį į aštuoniolika milijonų vaikų, while at it, ras jau yra apatiški fulei, thank you very much, ir tada ateina pratęsimas marinoj su dar bišken to jau nešamo vyno, ir tada statistika nikerunning būna visa įsižeidus ryte ir net nebando kažką ten motyvuoti per daug...ahem, but I digress :);
-visiško moralinio pereboro dėl fakto, kad kapitonas bandė panaikinti mano įgimtą mizantropiją ir įrodyti, koks gyvenimas yra gražus, ir tik per plauką jam tai nepavyko, for that I praise maždaug tris moškes ir atrociously overpricintą žuvį Šturmuose, taip pat faktą, kad blet NĖR TEN JOKIO ŠVYTURIO, unfulfillable longing for better life and alien wizard - jei ne šitie, žiūrėk, ir turėtumėt convert, ir aš čia goinčiau šitam poste all about blue skies, sunsets, charming vandens ir dangaus susiliejimą vakarėjant, powerboats ant Kuršių marių prie Negyvųjų kopų su putojančiais daiktais buteliuose, "augink atsakingai" ir dekupažą;
Čia dar turi būti kokios dvi nuotraukos, iliustruojančios, kokios siaubingos ir no fun buvo atostogos, bet man dar reik pagauti tą, kas tąsėsi fotoaparatą. Now, back to still raging furious monday after the holiday, kad jį kur velnias.
P.S. nu ir do not get me wrong, I am a huge sucker for all things overpriced, bet, matyt, keptas sterkas iš kuršių marių visada liks keptu sterku iš kuršių marių, kiek jau ten Depardieu atvaizdų bekabėtų ant sienų :)
kažką žostkai dirbam toliau, 3dMax nesielgia su C draugiškai, C supranta, kad du metai prieš keturis metus praktikos su konkrečiu softu nesiskaito kaip expert levelis, gili depresija. Kova su daylight sistemom, pasibaigusi tam tikru C laimėjimu. Daylight sistemos majorly depressed, suckers. Gili gili naktis, pasharinam buteliuką. Passed out.
penktadienis:
visuotinai nuspręsta, kad šian vakare reikia eiti gerti ir pažymėti tam tikrų sukakčių, nes kiek galima. Iškilmingi pažadai nieko nepratęsinėti ir išeiti iš kabako exactly tą pačią minutę, kai mus išmes. Šiaip ne taip damušam 3d reljefo modelį, servetėlės grafikas seniai pamestas. Nurenderinti fasadai su dolbanom žaliuzėm atrodo xrienovai ir kol kas ypatingai į masterwork in mind nepanėšėja. Planai įgauna apčiuopiamą formą, visi drąsinasi, kad dabar jau nėr nam puti obratno. Palaikanti komanda atneša iberico gabalą, batono ir vyno apšilimui. Kabakas, midijos, vieną kompanioną išneša namo, passed out, mind completely blank.
šeštadienis:
C parinasi, kad kažką reikia pabaigti iki vakaro, katras neskirtas darbui, o skirtas operai. A ir B bišken susitaško, bet ne per daug, nes vakare irgi nuspręsta atseit pailsėti. Fasadai kol kas nixuja negerėja, bet po truputį sumasterinam šviesų ir kamerų kontrolę. Future looks a bit brighter. C tvarkingai su smagumu išsėdi visas tris Figaro vedybų valandas, passina out ant foteliuko po dviejų martinių pas ak, atsibunda šeštą ryto, idiotiškas blaivumas ensues, namai, can not sleep.
Seriously, ar čia aš vėl darausi ypatingai pikta nuo tų +38 temperatūros, kuri laikosi antra diena, ar čia long standing panieka visiems pseudodvasinio tobulėjimo būdams, įskaitant čakrų atidarymus, numerologijas, "how to make brazilions of dollars, while sitting on you self-righteous ass" leidinius, kalbėjimą su medžiais, while stovint trečioj jogos pozoj dilgėlėse, bet mane sort of bišken bugina dar vienas feisbukyje papromotintas guru su savo teiginiu "He'll also change how you think about luxury cars: "When you see someone in a Ferrari, don't think, 'This is a greedy person.' Think: 'This is someone vulnerable and in need of love.'"..."
Seriously, guru, žinok, kur kas liūdnesnes mintis man inducina nesiskutęs papūstažandis storulis su prarūdijusiu 1985 Ford Escort. Tas su Ferrari bent jau turi kelis litus taupkasėj ir, ko gero, nuolatinę vilą Maldyvuose, nereik jo gailėti. Get in his place instead vietoj useless preachinimo.
Now, come to think of it, tas guru irgi, ko gero, turi ir Ferrari, ir vilą - jis tik išmoko babkes darytis kitaip, nedirbdamas :)
Kažkelinta diena Paryžiuj, everyone lost count by now. Laikas prisiminti paauglystėj gitara atbrazgintas vietas (seriously, mokėjau jau du akordus, ir palei Louis XIV ant arkliuko statulą even non-existent klausa turi tendenciją ateiti). Pakuoju brangiausiąjį, jo kvarbatkų fobiją, standartinį absolut+jus d'orange litrinį miksą, nuolatinį traukinių bilietą ir klausimą apie blowing en Versailles pažiūrėti absoliutizmo paminklo.
Absoliutizmo paminklas - surprise surprise - vis dar stovi ir yra vis taip pat magnificent ir breathtaking. Brangiausiasis, eidamas per parterio laiptus, kažko iš manęs tyčiojasi, pirštais laiko imaginable padurkus ir kažką pizdit apie privalomas karūnas prie vartų su bilietais. Newaslisteninu. Pro garsiakalbius parke blarina Jean Baptiste Lully, Bosquet du Dauphin pardavinėja kokakolą ir bulkas su įdarais. Kadangi mikso turinys daug geriau eina pavalgius, perkam visko po bišken ir sėdam išgert su parūkymu - ilgas kelias iki Grand Trianon dar laukia. Mano pagrindinis tikslas yra pasėdėt ten, kur per Marie Antoinette chebra iš ryto gėrė šampę, įtariu, kad netgi tikrai iš Epernay. This.
Irgi mat rado escape from protocol - visi, kas norėjo, galėjo juos susirasti. But then again, jei man kas būtų davęs progą randomu statyti rožinio marmuro rūmus, aš irgi juos būčiau stačius aplinkui poros kilų spinduliu po kelis vienetus. Ir dar bišken.
Radom.
Ta proga dar mažumėlę nusiurbėm mikso ir aš atgaivinau savo vieną iš daugelio fetišų juodai baltoms šachmatinėms plytelėms. Sweet.
Tada jau buvo laikas eiti klausytis muzikinių fontanų, dėl kurių vėliau mieliausiasis pasipiktino ir bringino up savo mėgstamą temą, kad pas JUOS Barselonoj tai vis tiek viskas yra geriau, ir tie fontanai actually reaguoja į muzoną, o ne taip, kaip čia. Right. Newaslisteninau, nes tuo metu per daug buvau užsiėmus sakyti "de rien" prancūzėms, kurios iš manęs skolinosi žiebtuvėlį.
Dar po truputį panoramų ir grožio, laikas pakuotis manatkes atgal į Paris. Versailles stotyje dlia osobo tupich stovi užrašas "ALL TRAINS GO TO PARIS", aš tą jau paskutinę dieną kažkuriam iš fontanų pradaigojau bilietą ir apturėjom maždaug dviejų eurų nuostolį. Tada, kadangi buvom šlovingai subaigę miksą, dar aplankėm certain industrijomis garsėjantį place de Pigal, apsišopinom ir parėjom hotelin gerti toliau.
Dvidešimt keturios valandos vairavimo, iš kurių truly yours garsiai skaitė vairuotojui maždaug porą, o likusias šlovingai pramiegojo (aš esu blogiausias keleivis - galiu pramiegot kapitaliai viską), outrageously baisus atsibudimas stabdymo prieš furą momentas lenkyne, mandagus marijampolės policininkas, home sweet home. Next stop - San Sebastian paplūdimiai Portugalijoj, kur iš bičiulių šian gavau enraging sms: "blin, **** (mano vardas), koks beachas cia: afigienos zydros bangos, idege surferiai su banglentem, pliki papai aplink, rojus! :-P namo negrisim". Kalba, aišku, netaisyta.
Keliamės in Paris, toliau keikiam pusryčius - seriously, would it hurt išvirti kelis kiaušinius? Pasikonsultuoju su savo museum pasu ir pamiegoti po pusryčių sort of nebeišeina, nes reik varyt į Gare de Lyon ieškoti traukinio link Fontainebleau pilies, apie kurią aš esu skaičius way per daug visuose Dumas ir kituose romantiniuose romanuose apie karalius, karalienes, fleur-de-lis royal blue fone, intrigas su idiotiškais reveransais apparently pereinamuose kambariuose ir rapyras.
Kadangi visuotinį receptą ant vyro nezyzimo dėl kvarbatkų jau esam išradę, maišom per pusę Absolut su apelsinų sultim į didelį konteinerį ir taip apsiginklavę, pereinam visas SNCF ir RER platformas. Apparently, arba mes per anksti tos degtinės paragavom ar ką, tokios krypties nėra. Oh well, read the fucking manual - accueil punktas man maloniai paaiškina, į ką sėsti ir kokia ten kryptis. Btw, "Transilien" man skamba kaip seksualiausias žodis ever. Pasipiktinam bišken, kad ta kryptim nevažiuoja TGV ir aš praleidžiu proga įgyvendinti dar vieną traukinių fetišą. I got huge traukinių fetišas, tarp kitko. Ahem.
That.
Akivaizdu, kad tos krypties nenurodymas turistų vadovuose sumažina pilies lankomumą per devym procentų ir gaunam paenjoyinti gražią medžioklės rezidenciją su niekingais keliais žmonėmis joje, kurie, matyt, buvo panašiai persiskaitę Dumas ir dėl to atkakliai ją susieškojo.
Pilį statė visi, kas netingėjo ir spėdavo dar pagręžti valstietį arba ekskomunikuoti dar vieną kitą protestantą su proskripcijom - visi fligeliai skirtingos architektūros. Vienas iš most recent donatorių šitos pilies išlaikymui yra koks tai Abu Dhabi šeichas prieš real estate bust.
Girdžiu trumpą zirstelėjimą dėl pereinamų kambarių ir jau girdėtą dainą apie blowing en Fontainebleau. Skubiai nešam manatkes nuo paauksuotų pimpaliukų ir drožinėtų lubų ir okupuojam suoliuką su atlošu soduose, kur viskas kaip ir Versailles, tik du kartus sumažinta. Traukiam iš tašikų konteinerį su Absolut ir tas jų dolbanas bulkas su visokiais įdarais kaip pietus. Konteineris, vienok, smarkiai gerina reikalus dėl bulkų. Taip pat - o stebukle - niekas niekada jūsų netikrins, kiek skysčių nešiojatės savo messenger bag.
Nuogi marmuriniai užpakaliai karaliauja visose tose rezidencijose. Nieko nėr gražiau, kaip nuogas marmurinis užpakalis, atsispindintis fontane.
Arba erelis, aišku. One or the other. Taip pat ten yra fontanas su šešiais šuniukais ir moteriške su lanku per petį.
Po viso šito mes baisiai pavargom ir parvažiavom namo. Per teliką rodė BBC ir mes turėjom Chateau de Lacroux, kas yra visai neblogas papildas tam BBC.
Mes su qemm turim savo nuomonę apie anksčiau plačiai skambėjusį pizdiožą apie web 2.0 ir įvairius panašaus plano bullshitus, kad bloginimas lietuvius nuves į neregėtas materialines ir intelektualines aukštumas. Kadangi man galvoj lengvas rūkelis po vakar įvykusio bičiulio emigranto parvykimo mirkymo vynelyje, postinu tą nuomonę. Čia nu with all due respect visiems jau tiems lietuviškos blogosferos grandams :) Didelis didelis warning - pokalbis tarp dviejų visiškai retarded žmonių, kurių asmeninis gyvenimas yra toks nykus, kad jie sugeba per skaipą aptarti login. Nesakykit, kad neįspėjau.
qemm: btw login turim eit - mūsų kaimynas dės bazaro :) ib: donskis? :) qemm: nu ib: nu gerai :) qemm: nu bet reiktų eit net jei jo ir nebūtų qemm: nes, check this out: BEINORIUS ŠNEKĖS!!!! ib: nu keisis informacija :) qemm: Justinas Beinorius - BLOGas.lt projekto vadovas, video „blogeris", cafe.blogas.lt tinklaraščio iniciatorius. „Bloginimas" Justinui jau seniai yra tapęs ne tik laisvalaikio užsiėmimu, bet ir darbu. Blogosferoje jis nardo jau 3 metus. qemm: gal pamokys kaip uždirbt pinigų qemm: nes nu jau pats laikas sakyčiau ib: tiek metų nardyti ib: ir net mažiausio mailiuko nepagauti ib: jau kažkaip net nebegražu qemm: jau net nenardom mes o praktiškai po vandeniu ištisai gyvenam ib: hidroponinius sodus auginam, a derliaus kaip nėr taip nėr qemm: blogosfera turėtų jau kažkaip ateit su čemodančiku pinigų atsiprašyti ten visa kita ib: :)))))) qemm: už neapdairumą tokį ib: seniai metas qemm: aš manau kad reikia pasakyti justinui kad ta konferencija gera proga viešai mūsų atsiprašyti blogosferos vardu ib: manau, kad reikia ib: nes mes nusivylę esam jo informacija ib: kad bus galima rašyti ir gyventi ib: o pasirodo, vis tiek va dirbti turi qemm: gerai dar kad nequitinom daytime jobsų patikėję ib: mes praktiškai už dezinformaciją norim kompensacijos ib: nu aš jau buvau on the verge qemm: o kiek žmonių PATIKĖJO??? ir dabar skursta qemm: pasitikėjo justinu, nuėjo paskui jo vėliavą, o jis štai tokią pakišo jiems kliauzą ib: :)))))))))))))) ib: justinai turėk gėdos ib: eisiu su tokiu plakatu ant pilvo ib: VAGYS ib: VAGYS!!! qemm: jis praktiškai atsakingas už situaciją lietuvoj apgailėtiną ib: IR KOLŪKIUS IŠVOGĖ JUSTINAS qemm: jis turi stoti prieš teismą ib: :)))))))))))))))))) qemm: jo qemm: žmonės aikčioja ir spėlioja kas išvogė kolūkius qemm: niekas net neįtaria kad tai JUSTINAS qemm: bet mes ištaisysim qemm: mes šito taip nepaliksim
Aš seriously wonderinau, kol ramiai sau siurbiau rytinį Becks kažkur viduryje ketvirto paviljono, kas yra visiems tiems žmogams su prastai pasiūtais kostiumais, smailais krokodilinės odos imitacijos batais ir dorky earpieces, kad jie visi turi paskui save vežtis carry-on dydžio lagaminą paskui per visą Messe ratais daug kartų. Fenomenas į vakarą tik stiprėjo.
Holy Fire - kažkaip not so much, though. Bet gerai, kad buvau pasiėmus literatūros ir kad viduj pardavinėja alaus ir šampano, nes tas ISH yra absolutely ir profoundly boring, ir tam konkrečiam nufiltravimui kaip tik ir yra distributoriai.
sky and sand
