kaip.tik.ten del.icio.us phantom survivals, part III

2013.05.19, 22:08

(this is the final part of a very inspired rant, dėl visiško susigaudymo prašom pradėti nuo pirmos dalies)

The exhibition will present the iconic buildings through photographs expressing the authenticity
of Lithuanian architecture same time introducing the specific projectuality of historical shifts in
its modern history.


What iconic buildings, exactly? You think Palace of Civil Unions is iconic? Or some unused and, I am sorry, pretty atrocious sanatorium by the sea, made of disproportional cylinders? Or Kalniečiai shopping center, made with such love, that it immediately became unusable for its complication, because architect liked himself a lot and managed some workarounds of the system. There‘s no doubt we could find some valuable buildings, but they are not legion and can hardly be used as defining the era. Because when you have state controlled resources, planning and politics, and here I am repeating myself, you will never build as freely or creatively as in free environment.


Lastly, the implications of such an exhibition.

Short summary: what are you trying to achieve with this particular point of view, represented by this exhibition?


I guess, we should be trying to promote our country, emphasize its good points, achieve some sort of international recognition for our architecture and art. So how the fuck come you took most alien infested and influenced period of our development and made it exemplary? Instead of choosing, e.g., pre-war architecture or something? Or current achievements in last 20 years?
If you are going to Ministry of Culture and trying to get funding for such a project, you should not be exactly surprised if project would be rejected - in these times, one unfavourable mention in Delfi.lt about how Ministry of Culture is handing out money to promote Soviet nostalgia, would kill whole election campaign.

 

kaip.tik.ten del.icio.us phantom survivals, part II

2013.05.19, 21:59

(this is second part of the post) :)


‘Continuity', architecture of the post-independence period, generally puts emphasis on the rupture, the break with the ‘soviet' past. The insistence on the discontinuity has become so trivial that the third section seeks to investigate the opposite phenomenon.


What I gather from this is that deliberate and emphasized „rupture" from homogenized, authoritarian, mostly state-dictated architecture is supposed to be a bad thing? And what does that mean exactly - „opposite phenomenon"?
Or will you just play devil‘s advocate and try to investigate other side because of fun and because it‘s (sort of) there? And no one is really sure that other side exists - you mean you will investigate possible continuity of phenomenon of Soviet architecture?
And if I understood correctly, then this is just entirely self-serving analysis, the argument for the sake of argument, for all the curators to become more curatory and hipstery, and controversial, and what-have-you, and to move on to another exhibition, this time bigger, and hopefully in MOMA.


This insistence on rupture can not be trivial - essentially it symbolizes breakage from all things totalitarian and alien. Another question is the embodied expression of that rupture - possibly uneducated, probably not very tasteful at times, mostly because of lack of tradition and broken social processes. This expression of freedom to create, which took place after Soviet era, is another problem entirely and you are not adressing it here.


And why "phantom"? From the examples you are showing, this heritage is only too real, and might I add - extremely painful, some of them (at least, example no.1). Things you show here, most of them, are imprints of ideological regime, uniform throughout the former state, alien traces of 50 years of deliberate assimilation. Nostalgia is not the thing you should be aiming for.
The only positive and available spin on the matter could be, that "people managed to squeeze in couple of good buildings DESPITE the social changes which were forcibly brought upon them", but we can not see it from this description.


Secondly, criteria of architecture as an art form.

Short summary: this is more complicated yet there is not enough evidence about that particular period as being very artsy and valuable.


The exhibition will offer the genuine discovery of a country through buildings and city planning
projects presenting the Lithuanian architecture as specific and authentic phenomena.


Wait, what? Do you mean 1944-1990? This particular period is most probably the worst choice to illustrate such claim for uniqueness, except, maybe, prehistorical mud huts. State-planned economy, typical buildings throughout all Soviet Union (Sporto rūmai, really? You are aware that this building, for example, is, in fact, not unique in any way, being typical project made in one of Soviet Unions institutes for all the countries?), pre-made urban planning, all of the above implemented without any sensitivity towards the place or context.


Just take the look to all those so called „sleeping districts", which effectively killed all small businesses and other things, crucial to functioning urban tissue. All the social and physical changes from this period are driven by occupation, suppresion, assimilation, typicality - again, these are not the features you would want to set as defining for Lithuanian architecture. Take a look how this insensitive homogenized urban planning killed, for example, all interaction of river and the city - six-lane highways are cutting off recreational ties among pedestrian paths, parks, and the likes (Kaunas, Mindaugo prospektas, anyone?) How in the world do you imagine this kind of urban planning can be compared as unique and positive to, let‘s say, Paris?

 

kaip.tik.ten del.icio.us žvakės: artisanal shit, part 1

2012.11.20, 20:36

Čia bišk darau pertrauką kelių dienų tarp darbo - reikia iškvėpti, pabaigti smulkius reikaliukus ir "aš neseniai tikrai tikrai gimdžiau vaiką...how did that go?" prisiminimas atsirado kažkur sąraše galvoj.

Užtat turiu jums, internetai, baisų insightą.

Aš nemėgstu rankų darbo artisanal shit. Mes čia su savo didžiuoju dizaineriu esam šiuo klausimu turėję ne vieną labai informuotą ir mostly one-sided pokalbį prie classic dry martinių ir priedų apie tai, kad žmonių mokėjimas kirpti skiautes ir siūti jas į vieną nėra verslas, ir Bulgari yra Bulgari for many reasons, iš kurių viena yra axujienas marketingas, o visos kitos yra craftsmanship. Also, Bulgari liks Bulgari po dvidešimties ar aštuoniasdešimties metų, o artisanal shit geriausiu atveju sudalyvaus reklamoje "koks yra pats brangiausias laikrodis pasaulyje?". 

Also, esu gavus tokių pusiau niekinamų bakstelėjimų iš savo baisiai hip and cool draugių, kurios taip vat nuoširdžiai nustebo, ir kad man žymiai didesnį įspūdį daro nauja Dior Joaillierie kolekcija, o ne baisiai hip and cool, Stokke stumdančių, obuolių pyragus kepančių motinų naminiai karoliukų vėriniai feisbuky. Ir kam man tas second-hand Bally rankinukas ybėjuj. Aš atseit "per daug fokusuojuosi į prekės ženklus". 

No no, my loves. Aš fokusuojuosi į kokybę ir išliekamumą. Aš esu dažnai baisiausiai įkvėptas inžinierius, kuris mano, kad jo bizantinių ikonų tapyba smarkiai pralenktų tikrasias bizantines ikonas. Ypač aš taip manau po antro martinio. Dėkui flying spagetti monster, kad ryte martinis turi tendenciją nugaruoti ir aš galiu eiti dirbti darbo, kurį dirbti esu kvalifikuotas, atestuotas ir jo outcome yra žymiai produktyvesnis. 

Dėl šitos priežasties mes neturim ir jokio hobio ar kito laisvalaikio užsiėmimo. Jei nelaikysim to jau classic dry martini siurbimo hobiu. Nes niekas neturi laiko daryti shit, kurio nėra qualified daryti. Išskyrus, aišku, baisiai įkvėptas rašliavas internetuose.

N. B. (visur yra išimčių, of course - čia toks lietuvis juvelyras buvo buvo artisanal, ir staiga pasidarė baisus brandas Niujorke, ir tai tiksliai parodo, kad anas turėjo ir craftsmanshipą, ir liekamąją jėgą, ir dar krūvas visokių marketinginių terminų, kurių aš, kaip pogirtis inžinierius, dabar jums nepasakysiu).

N. N. B. ta žvakė paveiksliuke ten visai apie ką kita, rytoj man dar laisva diena, TBC. I digress a lot.

N.N.B. martinis manęs nesponsorina. Nors jau turėtų. Aš gal dar būčiau neblogas martinio feisas, kai jau baigčiau bizantines ikonas paišyt.

N.N.N.B. Stokke yra abysmal vežimas sunkumų kilnotojoms. 

kaip.tik.ten del.icio.us come slow

2011.01.15, 16:49

Lazy saturday and here goes summary of the year 2010 in pictures, as produced while productively procrastinating on real work.

Also, on a very bright side, jei ir jus kartais užknis kultūra, menas, Siksto koplyčios lubos, ir nežmoniško dydžio minios, last seen...oh wait...visur kur, tik turistų vadovai sako esant šiek tiek apgriautos kultūros, tai pačiam viduryje Vatikano yra puikus kabakas, kur galima gettinti hammered in the middle of the day on g'n't's. Many of them. Make sure you have the map of the facility, though. Žaibas netrenkia, proven empirically.

kaip.tik.ten del.icio.us arbeit macht frei

2010.12.17, 16:24

Mes labai labai visi mėgstam Kalėdas - cinamono kvapus, pasirodžiusius virtuvėj per kaimynų ventiliacijos angas, šventinę psichopatiją prekybcentriuose, throw-away dovanas (thankfully, truputuką pasirodžiusi krizė išmokė mane ir kitus žmogus prieš perkant randominį briedą paskambinti recipientams, kas iš esmės dovanų koncepciją daro net labai bearable) ir genuinely nykius kontorinius tūsus, kuriuos kiek gali pataisyti arklinės dozės alkoholio, ir last but not least, koncentracijos stovyklų mini inkarnacijas, found in jų natural habitats.

Viską čia išduoda tas vidinis traukinukas ir so-called malūnas.

 

 

kaip.tik.ten del.icio.us one hundred thousand vermillion kingdoms of hungry germs

2010.10.29, 18:23

Now, this has been sort of exhausting couple of weeks, work-wise, todėl general bullshito, paleidžiamo į eterį, šiek tiek buvo apmažėję. Also, bookdepository.co.uk yra axujienas servisas, providinantis namų ūkius cheap paperbackais, kuriems prie to dar ir netaikomas joks shipping mokestis. Iš viso to gaunam krūvas perskaitytų knygų, as shown aukščiau, ir reviews anom kaupiasi kaupiasi. So onto the show.

Čia aplinkui aš esu girdėjus daug labai charmingly užtikrintu tonu (think argumentą "TIKRAI TIKRAI!" :)) pateikiamų nuomonių, kad tas jau knygos gerumas generally priklauso nuo autoriaus sugebėjimo empatiškai depictinti visokius characterius ir leisti skaitytojui relatint, o ne tapybiškai ir išsamiai aprašyti tvelwe ways to dismantle a star. Taip pat kad Ballard yra genius. This just doesn't add up and I have not seen the beads, as greatest anthology of greatest short stories "Vermillion Sands" certainly fucks with your head in most awesome way, bet has not a single remotely emphatic character. In fact, less likable protagonistai buvo turbūt tik "Altorių šešėlyje". Ir nušaukit mane, bet psychohistory concept and pavadinimas "Nostalgia for Infinity" still sort of beats didelę dalį egzistencializmo draskomų veikėjų. Ballard is still a genius and "Vermillion Sands" evokes my badly hidden love for all things pink and red and surreal. Ahem. Further discussion pending.

Speaking of non-emphatic characters and lack of emotional substance to relate to, enter "Hunger Games" by Suzanne Collins. Yeah yeah, last-standing-alive-wins whatever there is to win (which, sprendžiant iš knygos tono ir dėmesio, skiriamo maistui ir stilistams, greičiausiai bus yearly combined Conde Nast fashion and gourmet magazines subscription, and Tim Gunn as a companion). Tas mėginamas pavaizduoti human character modus operandi while in extremis buvo išsamiai ištirtas in Lord of The Flies, and Glasshouse (loved loved loved that book), ir das Experiment and whatnot. 

"One Hundred Thousand Kingdoms" is an absolutely can-not-fail atvejis su manim. Ne visai todėl, kad ten ground-breaking atvejis of literatūra, bet todėl, kad  "Song of Ice and Fire" yra mano Senasis Testamentas, o šitas bus Naujasis. 

More will follow, as penktadienis just hit me ir reikia eiti įsipilti į galvą bišken vyno ir paskui ilgai ilgai miegoti. Cheers.

kaip.tik.ten del.icio.us sky and sand

2010.07.11, 18:35

Po visų šitų atostogų mums reiks atostogų dėl visų tokių veiksnių kaip (including, but not limited to):

-nesuprantamai gero oro daug dienų, ir kaip tikri lietuviai, mes išsigandę vis dairėmės į dangų, laukdami tos įprastinės krušos su ledais, ko pasėkoje bišken nusisukom sprandus;

-aštuoniolikos milijono vaikų traukimo iš jūros arba tylaus meldimo, kad jie suliptų į jūrą ir atitinkamai nuliptų nuo galvos;

-didelės absoliučiai fantastiškos kompanijos - kompanija savaime nėr veiksnys, bet blet resultina į pramoninius kiekius skysčio, pavaizduoto žemiau (visiškai absoliučiai awesome skystis, duoda jį Laumėj, galima ir neštis, bet geriau jau neduotų neštis, ir šitas taikomas ir tai vyninei virš čiliako, kur net visiškai apatiški fulei būna tempiami ten sėdėti, nu ir gal užmesti akį į aštuoniolika milijonų vaikų, while at it, ras jau yra apatiški fulei, thank you very much, ir tada ateina pratęsimas marinoj su dar bišken to jau nešamo vyno, ir tada statistika nikerunning būna visa įsižeidus ryte ir net nebando kažką ten motyvuoti per daug...ahem, but I digress :);

-visiško moralinio pereboro dėl fakto, kad kapitonas bandė panaikinti mano įgimtą mizantropiją ir įrodyti, koks gyvenimas yra gražus, ir tik per plauką jam tai nepavyko, for that I praise maždaug tris moškes ir atrociously overpricintą žuvį Šturmuose, taip pat faktą, kad blet NĖR TEN JOKIO ŠVYTURIO, unfulfillable longing for better life and alien wizard - jei ne šitie, žiūrėk, ir turėtumėt convert, ir aš čia goinčiau šitam poste all about blue skies, sunsets, charming vandens ir dangaus susiliejimą vakarėjant, powerboats ant Kuršių marių prie Negyvųjų kopų su putojančiais daiktais buteliuose, "augink atsakingai" ir dekupažą;

Čia dar turi būti kokios dvi nuotraukos, iliustruojančios, kokios siaubingos ir no fun buvo atostogos, bet man dar reik pagauti tą, kas tąsėsi fotoaparatą. Now, back to still raging furious monday after the holiday, kad jį kur velnias.

P.S. nu ir do not get me wrong, I am a huge sucker for all things overpriced, bet, matyt, keptas sterkas iš kuršių marių visada liks keptu sterku iš kuršių marių, kiek jau ten Depardieu atvaizdų bekabėtų ant sienų :)

kaip.tik.ten del.icio.us the process, not unlike Kafka, part IV

2010.02.15, 11:32

Trečia savaitė, ketvirtadienis:

kažką žostkai dirbam toliau, 3dMax nesielgia su C draugiškai, C supranta, kad du metai prieš keturis metus praktikos su konkrečiu softu nesiskaito kaip expert levelis, gili depresija. Kova su daylight sistemom, pasibaigusi tam tikru C laimėjimu. Daylight sistemos majorly depressed, suckers. Gili gili naktis, pasharinam buteliuką. Passed out.

penktadienis:

visuotinai nuspręsta, kad šian vakare reikia eiti gerti ir pažymėti tam tikrų sukakčių, nes kiek galima. Iškilmingi pažadai nieko nepratęsinėti ir išeiti iš kabako exactly tą pačią minutę, kai mus išmes. Šiaip ne taip damušam 3d reljefo modelį, servetėlės grafikas seniai pamestas. Nurenderinti fasadai su dolbanom žaliuzėm atrodo xrienovai ir kol kas ypatingai į masterwork in mind nepanėšėja. Planai įgauna apčiuopiamą formą, visi drąsinasi, kad dabar jau nėr nam puti obratno. Palaikanti komanda atneša iberico gabalą, batono ir vyno apšilimui. Kabakas, midijos, vieną kompanioną išneša namo, passed out, mind completely blank.

šeštadienis:

C parinasi, kad kažką reikia pabaigti iki vakaro, katras neskirtas darbui, o skirtas operai. A ir B bišken susitaško, bet ne per daug, nes vakare irgi nuspręsta atseit pailsėti. Fasadai kol kas nixuja negerėja, bet po truputį sumasterinam šviesų ir kamerų kontrolę. Future looks a bit brighter. C tvarkingai su smagumu išsėdi visas tris Figaro vedybų valandas, passina out ant foteliuko po dviejų martinių pas ak, atsibunda šeštą ryto, idiotiškas blaivumas ensues, namai, can not sleep.

 

| 1 | 2 | 3 | 4 | 5 | »