IceBlog

things

2010.03.09, 17:08

Bičiulis atsiuntė daiktą, kuris instantly made my day and my desktop prettier. Net negaliu pasakyti tiksliai, kodėl šita nuotrauka yra so appealing but it is.

something easier

2010.03.04, 14:27

Remember, kai mes turėjom Ypatingai Nenaudingą Administratorę? Well, those days are over. Dabar mes kontoroj turim Kol Kas Labai Naudingą Administratorę. Bulleted list, kodėl, nepaisant jos akivaizdžiai budulio boyfriendo, apie kurį jin šneka pakankamai daug per parūkymus, kol aš netuninu out, jin yra pretty cool:

• woman iš karto suprato po pirmos užuominos, koks dealas ofise turi būti su cukrum ir pienu kavai, i.e. tokio daikto, kad ryte nėr cukraus ar pieno, neturi būt. Dabar last time I looked, tų provizijų turim pusmečiui.
• paprašyta surasti obscure žmogus, nusitiesusius vandentiekio liniją obscure rajone, juos rado.
• jin specially nupirko man melisų arbatos ir pakišo po nosim, along the lines, kad aš per daug rūkau, geriu kavos ir nervinuosi. Last time taip darė mano mama.

And now, some gratuitous sentimental music.

fanboys

2010.03.01, 12:20

"So and so invited you to become a fan of some obscure kontora, kuri gamina botus (rūpintojėlius, roges, debilišką maternity wear)". Seriously, people.

Now, aš daugmaž getinu visą tą socialinių tinklų web aštuoniolika taškas nulis vibe, kad tipo čia aš tą jau savo bizniuką prasuksiu pro visus keturis šimtus savo artimiausių draugų, jie iš manęs nupirks keturis šimtus porų axujienų botų ir tada aš pirksiu salą Seišeliuose or whatever. Taip pat man maždaug aišku, kad toks ar panašus kvietimas būna masinis ir nepersonifikuotas, nuo ko jis man dar mažiau kelia entuziastingą norą eiti ir tiesiog dabar, viską metus, patapti guminių batų ar plastmasinių vonios ančiukų gamintojo fanu, ir daug labiau kelia norą reconsiderinti so and so bet kokį buvimą sąrašiuke.

Ir anyway, what exactly does one do, patapęs, pvz., langų gamintojo fanu? Ar gauni atliekamą lango rėmą pamojuoti around ar kokių nors labdaringų drožlių maišų?

Speaking of which, einu išmesiu dar kokius aštuonis iš savo penkiolikos draugų, kurie turėjo idiotizmo tapti kažkokių pusiau mega korporacijų fanais.

Disclaimer: šitas požiūris, tarkime, ne visai taikomas kokių nors personalijų fanams, nes nu net aš, for one, buvau Susan Boyle fan kurį laiką. Tiesiog ten buvo labai miela istorija, o ne overpricintų langų rėmų kolekcija or whatever. Also, vonios ančiukai are cool, come to think of it.

..and she says, I may be down, but I am not out

2010.02.28, 22:52

It is well documented, kad mūsų namų ūkis išgyvena very, very rare ir most appreciated momentą - laisvą nuo darbo savaitgalį. Ko pasėkoje nusikrapštėm iki Žilinsko galerijos ir rightfully pasipiktinom neteisinga kimono ekspozicija (oh c'mon, tas ištiestas skuduriukas ant rėmelio just as well gali būti mano naujai acquirintos namų šeimininkės darbo priemonė, lygiai kaip ir japoniško nacionalinio skudurėlio menas), tada gavom bišken takeoutinio maisto, nes as of now aš officially esu pamiršus bet kokias orkaitės funkcijas, tada happily išgėrėm visus namie turėtus moet butelius prie daybreakers (bičas turi exactly same skrybėlę kaip aš, kudos for him) ir up in the air, kas buvo netikėtai malonus šviesus filmas, nepaisant fakto, kad qemm rašė jam scenarijų, apparently, ir visą laiką spoilino, ir paskui mums baisiai pagailo Clooney, kad jis taip tos moteriškės ir negavo, ir dar vis laukėm, kol jie visi virs zombiais. Nevirto. And I just may have reached the position of being down, but not out.

pranešimas

2010.02.25, 10:15

Due to horribly fucked-up sleeping patterns, čia kurį laiką aš ryte būnu bišken blurry around the edges. Tada mane labai džiugina rašyti panašaus plano emailus inžinieriams:

"Sveiki,

Iškilmingai pranešu, kad šachta tarp D ir E ašių ir 3 - 4 ašių, prie lifto, yra laisva. Buvo manyta, kad jos ten reiks dėl priešgaisrinių žarnų pratempimo iki antstato, but that was my delusion. Do with it as you will."

ir įsivaizduoti kepurių mėtymą į viršų pas anuos ofise, nes nu gi jiems amžinai tų šachtų trūksta. Damn I am philanthropic.

OCD

2010.02.24, 18:08

Šiandien aš, milijonąjį kartą demonstratyviai trepsėdama ant eskalatoriaus už dar vieno išsikėtojusio locho su niche kedasais ir pūsta striuke, suradau tikslų koreliacijos koeficientą tarp stovėtojų eismo juostoj dešiniau eskalatoriuose bukumo ir jų trumpumo su storumu santykio. It goes like that - and yes, it is ground breaking, worth of newsflash in all major channels - kuo jie storesni ir trumpesni, tuo ilgiau stovi ir negirdi agresyvaus trepsėjimo už nugaros. Reiktų visus taip pastatyt kokiam Londono metro eskalatoriuose per piką, greit atprastų.

On the bright side, seems, kad ta islandiška kerpė actually helps.

* I meant "kairiau" - per tiek metų pusių nesugebu atskirti, kaip ir pasaulio šalių :)

vaistai

2010.02.23, 16:07

Čia kadangi pastaruoju metu aš turiu neypatingai stiprų balsą, ir tai, be abejo, niekaip nesusiję su ypatingai grėsmingu Everybody Hurts karaokės paklykimu, intensyviu lakstymu rūkyt į laiptinę ir tais aštuoniasdešimt penkiais alkoholio vienetais, kai man suėjo trisdešimt. Kadangi mano usual balsas ne itin taikosi sugrįžti, šian galvoju blyn reik gydytis, kol manęs darbe nepasodino permanently atsakinėti skambučių out of sheer entertainment. Anyway, nusikrapštau į vaistinę, kažką ten jiems pakuždu apie tai, kad mol duokit ko nors, o vaistininkė pasiūlo - waaaaait for it- homeopatinių antibiotikų. Kažkaip staiga man atsirado pakankamai balso, kad garsiai prasijuokčiau. Paėmiau kažkokios islandiškos kerpės instead.